Lietuvos policijos pareigūnai, vykdantys eismo priežiūrą, pradeda sustiprintą mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu, kontrolę. Specialių reidų metu pareigūnai stebės, ar vairuotojai yra susikoncentravę į kelią, ar neleistinai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais, neatlieka kitų su vairavimu nesusijusių veiksmų.
Užtenka vos kelių sekundžių nukreipti dėmesį, kad vairuojant įvyktų nelaimingas atsitikimas. Mobiliojo ryšio priemonės taip įsiliejo į kasdienį gyvenimą, kad iš rankų jų nenori paleisti ir vairuotojai. Vairuotojo nerūpestingumas, kai vairuojant kalbama mobiliuoju, užsiimama kitais pašaliniais darbais (rūkoma, valgoma, geriama kava), pastaruoju metu vadinama „naujuoju vairavimu apsvaigus“.
„Nukreipdami dėmesį kitur vairuotojai dažnai nepasirenka saugaus arba viršija leistiną važiavimo greitį, įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, neatkreipia dėmesio į pėsčiuosius. Nelaimingo eismo įvyko tikimybė, kai vienu metu ir vairuojama, ir rašoma žinutė, yra šešis kartus didesnė nei vairuojant apsvaigus. Bet kuriuo atveju padariniai gali būti skaudūs, todėl imamės specialių kontrolės priemonių ir stengiamės vairuotojams nuolat priminti saugaus elgesio kelyje taisykles, kad būtų išvengta eismo įvykių“, – teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Nuo metų pradžios pareigūnai jau nustatė daugiau nei 16 000 pažeidimų, susijusių su mobiliųjų telefonų naudojimu ar kitų su vairavimo veikla nesusijusių veiksmų atlikimu transporto priemonėse.
Pasak V. Grašio, kai kurie vairuotojai patys prisipažįsta, kad vairuodami atsiliepė į skambučius ar skaitė gautas žinutes. Tiesa, dažnai jie neįvertina realios grėsmės teisindamiesi, kad žvilgsnį nukreipė trumpam. „Svarbu suprasti, kad net kelios sekundės gali reikšti labai daug. Norėdami perskaityti žinutę vairuotojai savo dėmesį atitraukia vidutiniškai 5 sekundėms. Važiuojant 90 kilometrų per valandą greičiu, tai tolygu užsimerkus pervažiuoti futbolo stadioną“, – įspėjo V. Grašys.