Vilniaus rajono savivaldybė pagal gyventojų skaičių – viena iš didžiausių Lietuvoje. Panašiai tiek pat gyvena Šiaulių mieste. Didesnės tik Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto savivaldybės. Tačiau visose jose sporto reikalai – kelis kartus aukštesniame lygyje. Visose šiose savivaldybėse yra bent po vieną ledo areną. O kas yra Vilniaus rajono savivaldybėje su žiemos sportu – Nemenčinėje vienintelis tarptautinės klasės biatlonininkas. Savivaldybės biurokratai tuo be proto džiaugiasi ir didžiuojasi, tačiau nieko nedaro, jog skatintu sportuojančius – bent jau vaikus – taip kaip tai daroma panašaus dydžio ar panašų biudžetą turinčių savivaldybių teritorijose.
Vilniaus rajonas pinigus nukreipia kažkur, tik ne sportininkams.
Nemenčinėje gyvenantis Karolis Dombrovski Baltarusijoje Europos biatlono čempionate šiais metais iškovojo aukščiausią vietą iš visų Lietuvos sportininkų, o vienoje rungtyje vos nesučiupo medalio. Tuo suskubo pasigirti pagyrūniška savivaldybė. Tačiau tokio rezultato gali pakakti tik pagyrūnams.
Toje pačioje kaimyninėje Baltarusijoje – veikia mažiausiai 31-a ledo arena, kai Lietuvoje viso labo tik 7-ios. Ir net Elektrėnai, kurie pinigų turi gal kokius keturis kartus mažiau, išlaiko čiuožikams skirtus sporto rūmus. Tuo tarpu Marijos Rekst vadovaujamoje savivaldybėje sportui nereikia nieko, išskyrus kelis, prie mokyklų paremontuotus, stadionus, kuriuose net žolė deramai neprižiūrima.
Kažin, ar Vilniaus rajono savivaldybėje kas nors pasidomėjo, po kiek rajono gyventojai moka sostinės ledo arenų operatoriams ir treneriams už vaikų treniruotes? O būtų galima pasilikti šiuos pinigus savo biudžete ir sukurti tikrai naujų darbo vietų, juolab, kad strategiškai gerose kaimiškose vietovėse pilna pastatų, kurių niekas nenaudoja. Juos naujam gyvenimui juos prikelti ne taip jau labai ir sudėtinga. Šiuolaikiškas išlaikymas tokių sporto kompleksų ne daug skiriasi nuo kitų sporto salių. Ir dar – protinga rinkodara bei kainodara (kada vaikų sportas yra remiamas ir valstybės) leistų tikėtis puikios ekonominės grąžos.
Be to, būtent investicijos į žiemos sporto infrastruktūrą, akivaizdžiai, padėtų kraštui sustiprinti draugiškus ryšius su kaimynine Baltarusija ir net Lenkija, kurioje atskirose savivaldybėse žiemos sportui skiriamas taip gerokai didesnis dėmesys nei Vilniaus rajone.