Valstietė Aušrinė Norkienė: „Apmaudu, kad valdantieji kėlė chaosą ir skaldė visuomenę“

0
268

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė, apibendrindama praėjusius metus negaili karčių žodžių valdantiesiems – pasitinkant Naujuosius metus šiandien vėl esame priversti kalbėti apie kupinus chaoso, visuomenės susiskaldymo ir susvetimėjimo kupinus praėjusius metus.

„Tikiuosi, kad mums, kaip opozicijai, pavyks pasiekti, kad daug kas pasikeistų. Su LVŽS frakcijos kolegomis Seime aptarėme veiksmus, kurių imsimės jau pirmomis sausio dienomis. Mes nuolat raginame visas politines jėgas ir visus Seimo narius neapkrauti Seimo darbotvarkės prieštaringais ir susiskaldymą keliančiais klausimais. Tai nėra klausimai, kurie kaip nors padėtų valdyti krizes. Priešingai – jau pakankamai matėme, kokias įtampas jie sukelia“, – sako A. Norkienė.

Kokią reikšmę Lietuvai turės santykių su Kinija ir Baltarusija krizė?

A. Norkienės teigimu, šiuo atveju sunku rasti, kas pakeistų šias rinkas ir šiose šalyse išgaunamas žaliavas. Prarandame ne tik jas, bet ir konkurencingumą, nes kitos valstybės nenutraukė santykių kaip tai padarė Lietuvos valdžia. Kai kurių politikų kalbos, esą to pasekmės nebus reikšmingos Lietuvos ekonomikai, neatspindi realybės.

„Tie politikai bando pasakyti, kad importo ir eksporto skaičiai su Kinija yra nereikšmingi, tačiau jie užmiršta, kad problema kuria grandininę neigiamų pasekmių reakciją ir net jei dėl nutrūkusių santykių įmonės netenka didelių pajamų ir atleidžiami žmonės – tai jau yra didelė problema.
Gali būti, kad siekiant to išvengti, dalis įmonių jau kuriasi kaimyninėse valstybėse ir toliau stengiasi plėtoti prekybinius ryšius su Kinija. Šie žingsniai sukuria papildomų problemų šalyje, mokesčiai sugula kitose valstybėse, ir kadangi naudojamasi tarpininkais, atsiranda papildomi kaštai ir ilgesnis tiekimo laikas, užtrunka ir stoja tam tikrų žaliavų ar prekių tiekimas. Užsienio politika šiame globaliame pasaulyje, be jokių abejonių, paveikia mūsų valstybėje veikiantį verslą, investicijas, darbo vietas, mokesčių surinkimą. Be jokių abejonių, tai atsiliepia ir kasdieniniam gyvenimui bei jo kokybei“, – dėsto A. Norkienė.

Seime buvo planuojama sudaryti komisiją, kuri ištirtų „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes

Politikės manymu, iniciatyvos atsisakyta, nes valdantieji galėjo išsigąsti, kad tyrimo išvados atsakys į daugelį klausimų ir atskleis naujų detalių, kurias iki šiol ministrai ir premjerė galimai slepia nuo visuomenės.

„Valdantieji kadencijos pradžioje žadėjo skaidrumą, tačiau „Belaruskalij“ trąšų tranzito krizė ir šių dienų reakcijos parodė, kad tai tebuvo tik tušti žodžiai. Mat, „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) sako viena – teikia tam tikrus faktus, pakankamai aiškiai ir sklandžiai, pateikdami chronologinę seką. Iš tos informacijos, panašu, kad tiek susisiekimo, tiek užsienio reikalų ministrai, tiek Premjerė tikrą situaciją žinojo, bet kažkodėl viskas buvo nutylima. Mes raginome užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį bei susisiekimo ministrą Marių Skuodį kuo skubiau prisiimti politinę atsakomybę ir nedelsiant trauktis iš pareigų, o Premjerę Ingridą Šimonytę – kuo greičiau priimti šį svarbų ir reikalingą sprendimą. Kreipėmės ir raštu į „Lietuvos geležinkelius“, kad būtų pateikti įrodymai, jog valstybės valdoma bendrovė tikrai kreipėsi ir į Užsienio reikalų ministeriją, ir į Susisiekimo ministeriją. Ir tikrai politikai žinojo apie šią situaciją, bet slapstė ją nuo visuomenės ir melavo“, – sakė A. Norkienė.

Kitus metus pradėsime su „skyle“ biudžete. Kokie kiti metai nusimato paprastam Lietuvos žmogui?

2022 metais valstybės biudžete planuojama beveik 3 milijardų eurų „skylė“. Valdantieji tikisi ją padengti „iš ekonomikos augimo“. Tačiau auganti infliacija ir konfliktinė diplomatija, kuri gali kainuoti daugiau nei 1 proc. BVP, verčia nuogąstauti, kad rožinius planus ir negebėjimą tvarkytis su pinigais pakeis ant visų mokesčių mokėtojų pečių permesta našta.

Pakoreguotame kitų metų biudžete didėja pajamos ir išlaidos, bet didelė jų dalis nepagrįstos ilgalaikiais ir tvariais šaltiniais. O tai gali grėsti mokesčių didinimu.

„Burbulą apie „socialiai orientuotą biudžetą“ dėl augančio minimalaus mėnesinio atlyginimo, didėjančių pensijų ir „net“ 3,5 euro didesnių vaiko pinigų labai greitai išsklaidys infliacija, per šeimų kišenes skaudžiai kertančios kylančios šildymo, elektros, kuro, būtiniausių prekių bei paslaugų kainos. Tokios idėjos skleidžiamos labiau dėl valdančiųjų desperacijos. Bet tai nė iš tolo nekvepia tikru rūpesčiu žmonėmis. Valdantieji daug kalba ir apie tai, kad padidinti mokesčiai ne tik dešimtimis milijonų eurų papildys savivaldybių biudžetus, bet ir pristabdys nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulą. Manome, kad šie teiginiai yra tiesiog akių dūmimas. Nes didesni mokesčiai lems dar didesnes kainas gyventojams, o mokestinė našta galų gale vis tiek guls ant gyventojų pečių“, – tvirtina valstiečių frakcijos lyderė, kurios teigimu ministrų kabinetas be viso to nesugeba ar nenori įvardyti, kam numato paskirstyti apie 1 milijardą eurų rezervo ir nepaskirstytų lėšų.

Milijardas paliekamas Vyriausybės kišenėje spręsti, kaip išleisti, be Seimo pritarimo. Greta to, pasak A. Norkienės, paliekama galimybė lengva ranka skolintis – iki 300 milijonų eurų besikeičiant pandemijos situacijai ir geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jei šios išlaidos atsirastų dėl sankcijų Baltarusijai.