Valstybės kontrolė: didžiąją dalį pavojingų atliekų sudaro nebenaudojamos padangos

0
240

Jų Vilniaus rajono miškuose kalnai, o ir krašto miesteliuose, šalia daugiabučių – ne ką mažesnės stirtos.

Lietuvoje kasmet susidaro apie 163 tūkst. tonų pavojingųjų atliekų, joms išvežti reikėtų daugiau kaip 8 tūkst. vilkikų. Deja, pavojingųjų atliekų identifikavimo, surinkimo, naudojimo ir šalinimo sistema Lietuvoje turi trūkumų, todėl atsiranda sąlygos atliekų tvarkytojų piktnaudžiavimui, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Pavojingųjų atliekų tvarkymas“.

Deja, toms tonoms išvežti reikėtų gerokai daugiau „fūrų“, nes į vieną 20 t padangų niekaip netilps.

„Netinkamai tvarkomos pavojingosios atliekos gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis ir pakenkti aplinkai bei žmonių sveikatai. Būtent todėl šias atliekas būtina išskirti iš bendro atliekų srauto ir užtikrinti saugų jų sutvarkymą. Tačiau audito metu nustatėme, kad pavojingųjų atliekų tvarkymo procese yra spragų, galinčių sukelti pavojų gamtai ir mums patiems“, – sako Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas.

Pasak auditorių, beveik pusė buityje susidariusių pavojingųjų atliekų – buitinės chemijos produktų, lakų, dažų ir kt. – patenka į komunalinių atliekų srautą kartu su kitomis atliekomis.

Audito rezultatai atskleidžia, jog pavojingųjų atliekų tvarkytojai veiklos nutraukimo sąmatose nurodo netikslias atliekų tvarkymo kainas, jos neatspindi tikrųjų tvarkymo kaštų. Dalis atliekų tvarkytojų laiko didesnius pavojingųjų atliekų kiekius, nei numatyta leidimuose, ir taip gali kelti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai. Nustatyta, kad atliekų tvarkytojai kasmet vidutiniškai 5,5 tūkst. t viršija nurodytas maksimalius kiekius. Kai kurios įmonės kiekius viršija daugiau kaip 20 kartų.

„Vilnijos naujienos“ 2018.12.05d.: „Vilniaus rajono miškai pilni senų padangų“

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Vilniaus ir Nemenčinės regioninių padalinių miškininkams vėl teko paplušėti, kad išvaduotų mišką nuo jo pakraščiuose suverstų daugybės automobilių guminių ir plastikinių dalių. Kasmet vien šiuose padaliniuose surenkama ir atliekų tvarkytojams perduodama apie 10 – 15 tonų tokių padangų.
Jų miškuose padaugėja rudenį ir pavasarį – per padangų keitimo laiką. Vis dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato miškuose, atokiuose gamtos kampeliuose. Ir jiems visai nerūpi, kad tos padangos dūla, teršia aplinką ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Jeigu miškininkai jų nesurinktų, jos taip gulėtų bent 120 metų – kol suirtų.

Aplinkos ministerija primena, kad ne vietoje išmetus padangas gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą. Už kiekvieną ne vietoje išmestą padangą gali tekti sumokėti 44 eurus žalai atlyginti ir nuo 30 eurų iki 60 eurų baudą.