Baltijos valstybių gyventojų apklausa parodė, kad 30 proc. Lietuvos gyventojų šiltuoju metų laiku dalį savo pajamų išleido kelionėms, 27 proc. būstui ar sodui pagerinti, o trečdalis (35 proc.) apklaustųjų atsisakė didesnių išlaidų ir nusprendė taupyti. Tokios pačios tendencijos vyrauja Latvijoje ir Estijoje.
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje vasarą daugiausia keliauja šeimos, turinčios vieną (36 proc.) arba du (39 proc.) nepilnamečius vaikus. Šeimos turi derinti savo ir vaikų atostogas, tad neretai kelionėms pasirenkamas šis metų laikas. Mažiausiai vasarą atostogoms išleidžia išsiskyrę (23 proc.) ir nevedę (26 proc.) asmenys, taip pat 50–59 metų (27 proc.) ir 60–74 metų gyventojai (20 proc.). Atitinkamo amžiaus latviai ir estai yra linkę keliauti daugiau nei lietuviai – 35 proc. 50–59 metų latvių ir 25 proc. 60–74 metų latvių keliauja vasarą, estų – atitinkamai 32 proc. ir 24 proc.
Didėjant infliacijai pastebimas ir aktyvesnis gyventojų taupymas. Lietuvoje didesnių pirkinių nurodo atsisakę 35 proc. gyventojų, o Estijoje ir Latvijoje – po 38 proc. gyventojų. Pagal amžiaus grupę taupiausi yra 60–74 metų respondentai (49 proc.), taip pat taupyti planuoja išsiskyrę žmonės (50 proc.). Pastebima tendencija, kad, kuo didesnės yra asmens mėnesinės pajamos, tuo mažiau jis yra linkęs taupyti vasarą.
„Neapibrėžta ekonominė situacija skatina žmones vasarą neišlaidauti ir sukaupti santaupų rudens sezonui. Taupant svarbu atsižvelgti į gaunamas mėnesines pajamas ir įvertinti būtinųjų išlaidų sumą. Rekomenduojame būti sukaupus bent 3–6 mėnesių išlaidų rezervą“, – komentuoja už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse atsakinga „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.
R. Ežerskienė primena, kad klasikinė taisyklė, kaip paskirstyti pajamas (50 proc. būtiniausioms išlaidoms, 30 proc. laisvalaikiui, 20 proc. santaupoms), padeda tiek pradedančiajam, tiek pažengusiam savo finansų planuotojui.
Kita dalis gyventojų vasarą investuoja į būsto ar sodo gerinimą, atnaujinimą. Daugiausia tai 40–49 metų ir 50–59 metų lietuviai (po 31 proc.), asmenys, uždirbantys daugiau nei 1 500 eurų (38 proc.), ir šeimos, turinčios tris nepilnamečius vaikus (35 proc.). Estijos gyventojai į būsto ir sodo gerinimą investuoja panašiai (28 proc.) kaip ir Lietuvos (27 proc.), o Latvijos – šiek tiek mažiau (23 proc.).
Lietuviai šią vasarą automobiliui pirkti ir šventėms išleido daugiau nei estai ir latviai. 11 proc. Lietuvos gyventojų šią vasarą pirko arba planavo pirkti automobilį, tokį pirkinį planavo 8 proc. Estijos gyventojų ir 6 proc. Latvijos. Taip pat apklausos duomenys parodė, kad dvigubai daugiau lietuvių (10 proc.) vasarą švenčia šeimos šventes, vestuves, jubiliejus, palyginti su estais ir latviais (po 5 proc.).
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų birželį. Apklausoje dalyvavo ne mažiau kaip po tūkstantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos 18–74 metų gyventojų.