Teisingumas nusviro į pinigų, o ne gyvūnų pusę – taip teigia protestuotojai, šiandien prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) surengę iki šiol didžiausią protestą. Į jį susirinko beveik 100 žmonių. Gyvūnų teisių gynėjai piktinasi, kad šių metų rudenį tarnybos direktorės Audronės Mikalauskienės suburta gyvūnų gerovės darbo grupė neužtikrina lygiaverčio gyvūnų gerovės atstovų dalyvavimo. O per pirmąjį grupės posėdį paminėtas tikslas buvo ne gyvūnų gerovės klausimai, o fermerių konkurencingumas.
Prie VMVT šiais metais jau trečią kartą susirinkę gyvūnų teisių gynėjai pabrėžė, kad tarnybos suburtos darbo grupės prioritetai aiškiai linksta fermerių naudai, o ne gyvūnų apsaugai. Aktyvistai atkreipia dėmesį, jog šiuo metu paršeliai iki 7 dienų amžiaus yra vieninteliai gyvūnai Lietuvoje, kuriuos leidžiama kastruoti be nuskausminamųjų – tai, jų teigimu, rodo, kad gyvūnų apsauga neegzistuoja, kai kalba pasisuka apie ūkiuose laikomus gyvūnus.
„Jau po pirmojo susitikimo tapo aišku, kad grupės prioritetas gali būti išsaugoti patogias sąlygas kiaulininkams, o ne nutraukti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų. Kai darbo grupėje dominuoja fermeriai ir jų lobistai, užprogramuota, jog gyvūnų interesai nebus šios grupės siekis. Mūsų tikslas – priminti, kad šių diskusijų esmė yra gyvūnų kančios sustabdymas, o ne nauda verslui“, – teigia nevyriausybinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Dabartinę tvarką dėl paršelių kastravimo be nuskausminamųjų Lietuvoje reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtinti Gyvūnų gerovės reikalavimai atliekant kai kurias veterinarines procedūras.