Administraciniame vienete veikia daugiau nei pustrečio tūkstančio įmonių. Tačiau savivaldybės klerkų pozicija, jog tai jų nuopelnas, kardinaliai skiriasi nuo Laisvosios rinkos instituto įžvalgų.
Kas šuniui uodegą pakels, jeigu ne jis pats
„Verslo subjektai noriai kuriasi čia dėl patogios geografinės padėties, susisiekimo infrastruktūros, teikiamos paramos ir taikomų lengvatų. Vilniaus rajone vyrauja logistikos, statybos, mažmenine ir didmenine prekyba užsiimančios įmonės. Didžiausios Vilniaus rajone veikiančios užsienio kapitalo įmonės yra Skandinavijos ir Vokietijos kapitalo. 2018 metais dar viena vokiečių kapitalo įmonė pasirinko Vilniaus rajoną ir planuoja įkurti daugiau kaip 400 darbo vietų mūsų rajono gyventojams“, – savo pastebėjimais dalinasi rajono valdžios atstovai.
Tuo tarpu analitikai iš Laisvosios rinkos instituto nurodo, kad Vilniaus rajono valdžia neturėtų taip džiūgauti ir ją išskiria tik dėl to, jog 2018 m. vienintelė iš visų Lietuvos savivaldybių neturėjo skolos, o 99 proc. gyventojų prašymų buvo išnagrinėti laiku.
Tačiau ar šis pareigingumas turėjo teigiamų ekonominių rezultatų ir ar tai valdžios nuopelnas – kol kas sunku pasakyti.
Laisvosios rinkos institutas nurodo, jog gerų rezultatų pavyko pasiekti vien dėl to, jog ši savivaldybė yra šalia sostinės ir būtent tai, o ne kas kitas padėjo pritraukti investuotojus.
Bet kitos žiedinės, pavyzdžiui Kauno ir Klaipėdos rajonų, savivaldybės pasiekė dar daugiau: 2017 m. Vilniaus rajone vienam gyventojui teko 2558 Eur investicijų, Klaipėdos rajone – 4048 Eur, o Kauno rajono – 3181 Eur.
Panaši situacija tarp šių administracinių vienetų ir su ekonominiu užimtumu bei nedarbo lygiu.