Dauguma bankų nesitiki nekilnojamojo turto kainų augimo

0
66

Beveik pusė apklaustų bankų tikėjosi, kad senos statybos būstų kainos mažės iki 5 proc., o trečdalis teigė, kad kainos galėtų mažėti iki 10 proc. Naujos statybos būstų segmente kainų mažėjimo iki 5 proc. tikėjosi daugiau nei pusė apklaustų bankų, o vienas bankas nurodė galimą kainų susitraukimą iki 10 proc. Šiek tiek mažiau nei pusė bankų nurodė, kad iki 5 proc. mažės komercinio NT kainos, o keli tikėtųsi ir didesnio nei 5 proc. kainos sumažėjimo. Gyvenamojo NT segmente, kaip ir ankstesnį ketvirtį, visi bankai, o komercinio NT segmente – trečdalis bankų įžvelgė disbalansų, abiejuose segmentuose daugiausia dėl per didelių kainų.

Apie trečdalis apklaustų bankų nurodė riboję paskolų teikimą atsargiau vertinamoms statybos, NT ir viešbučių bei restoranų veikloms. Taip pat pavieniai bankai nurodė riboję skolinimą transporto ir namų ūkių (būsto paskoloms) sektoriams. Pagrindinė ribojimo priežastis ir toliau buvo bendra ekonominė padėtis, nors trečdalis bankų kaip priežastį nurodė ir skolininkų finansinę būklę, o keli bankai – siekį perskirstyti paskolų portfelį.

„Naujausia apklausa rodo, kad bankai apdairiai vertina kylančių bazinių palūkanų normų poveikį kredito rizikai ir bendrą ekonominę padėtį, tebėra linkę prisiimti mažiau rizikos. Vis dėlto žvelgiant į ateitį matomas atsargus optimizmas – namų ūkių paskolų paklausa turėtų iš esmės nebekisti, o skolinimo standartų griežtinimą ateityje numato tik pavieniai bankai, tad padėtis iš esmės pradeda stabilizuotis“, – sako Viktorija Grybauskaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.

Du bankai teigė, kad naujų paskolų įmonėms ir būstui įsigyti paklausa šiek tiek mažėjo, tačiau taip teigiančių bankų dalis mažėja. Tai rodo, kad nuo 2022 m. pabaigos pradėjusi mažėti paklausa stabilizuojasi. Bendrai neigiamą įtaką vis dar darė kylančios palūkanų normos, verslo paskolų segmente – ir sumažėjęs investicijų finansavimo bei apyvartinių lėšų poreikis, o būsto paskolų – prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir blogiau vertinamos būsto rinkos perspektyvos. Tuo tarpu daugiau nei trečdalis bankų nurodė, kad dėl ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimo ir palankesnės skolinimosi kainos vartojimo ir kitų paskolų paklausa toliau augo. Per artimiausią ketvirtį keli bankai tikisi, kad naujų paskolų verslo paklausa dar šiek tiek mažės, o gyventojams – iš esmės nesikeis.

Lietuvos banko apklausa atlikta 2023 m. birželio mėn.–liepos mėn., joje dalyvavo 6 komerciniai bankai ir 4 užsienio bankų filialai. Jų buvo prašoma atsakyti, kaip per ketvirtį pasikeitė bankų skolinimo veikla, kokie buvo bankų atstovų lūkesčiai dėl kreditavimo standartų ir paskolų paklausos. 

Lietuvos banko informacija