Tokie nusikaltėliai dažnai naudoja psichologinį spaudimą ir manipuliacijas, kad įtikintų žmones pervesti pinigus, atskleisti asmeninius duomenis arba atlikti kitus veiksmus, susijusius su finansiniais nuostoliais.
Didžiausia sukčių išviliota pinigų suma siekia net 34 900 eurų.
Vienas iš dažniausių telefoninių sukčiavimo metodų, žinomas kaip „skubus pagalbos prašymas“. Skambina nepažįstamas žmogus ir teigia, kad artimas giminaitis (pvz., sūnus, dukra, anūkas, giminaitis ir pan.) pateko į eismo įvykį. Jie dažnai pasakoja, kad žmogus yra sužeistas arba sulaikytas policijos, ir prašo pinigų, kad būtų sumokėta už gydymą ar išvengta teisinių pasekmių.
Tokie skambučiai dažnai būna emociniai ir skubūs, siekiant sukelti baimę ir spaudimą aukai. Kad būtų įtikimiau, sukčiai į „pagalbą“ dažnai pasitelkia ir kitus asmenis – tariamus advokatus ar medikus, su kuriais pabendravus, sumažėja tikimybė patikrinti informaciją.
Nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio Vilniaus apskr. vyriausiajame policijos komisariate atliekama daugiau nei 100 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 182 str. 2 d.). Šiuo metu yra nustatyti 8 įtariamieji asmenys, iš jų 3 nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai. 6-iems įtariamiesiems yra paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kitiems 2 – švelnesnės kardomosios priemonės. Sulaikant įtariamuosius, sostinės kriminalistams pagelbėjo Klaipėdos apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato informacija