Vakar Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) nėra atsakinga už „Rafako“ skolas jos subrangovei UAB „Ulava“, skolų įmonė turėtų reikalauti iš restruktūrizuojamo Lenkijos katilų gamintojo „Rafako“.
Teismas atmetė „Rafako“ subrangovės „Ulava“ reikalavimus dėl kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų ieškinio.
„Teismas patvirtino tai, ką sakėme anksčiau. Ne VKJ, bet Lenkijos „Rafako“ liko skolinga biokuro jėgainės projekte dirbusiems subrangovams. Teismo vertinimu, tai, kad „Rafako“ neatsiskaitė su „Ulava“ subrangos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, negali būti traktuojama kaip VKJ nepagrįstas, neteisėtas praturtėjimas. Teismas taip pat patvirtino, kad negalime tiesiogiai mokėti subrangovams ar perimti jų sutartis su „Rafako“, nes taip pažeistume teisės aktus“, – sako VKJ vadovas Mantas Burokas.
Teismo vertinimu visais atvejais „Ulava“ gali reikalauti skolos už atliktus darbus tik sutartyje nustatyta tvarka – tai yra iš Lenkijos „Rafako“. Pasak teismo, „Ulavos“ teisės yra apgintos, nes „Rafako“ restruktūrizavimo byloje šiai bendrovei yra pripažinta skola. Kitaip tariant, bendrovė atgaus lėšas iš „Rafako“ pagal restruktūrizavimo byloje numatytas sąlygas.
Teismas kaip nepagrįstus ir deklaratyvius atmetė ir „Ulavos“ kaltinimus, kad VKJ yra atsakinga dėl pirkimo laimėtojo parinkimo. Teismas pažymėjo, jog tai, kad „Rafako“ susidūrė su finansinėmis problemomis, nereiškia, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reguliuojantys teisės aktai.
2020 m. pabaigoje VKJ buvo priversta nutraukti sutartį su biokuro įrenginius stačiusia generaline rangove „Rafako“, nes ši dėl restruktūrizacijos tapo nepajėgi projekto įgyvendinti finansiškai ir techniškai. Dalis „Rafako“ subrangovų nepagrįstai siekė iš Lenkijos bendrovės neatgautas lėšas atgauti tiesiogiai iš VKJ, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.
VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW.
Jėgainėje energija jau nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro. Planuojama, kad atliekų jėgainė per metus sutvarkys ir energija pavers apie 160 tūkst. t. komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama daugiau kaip 400 tūkst. t. biokuro. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.