Vilniaus miesto savivaldybė inicijuoja naują miesto želdinimo kryptį

0
285

Vien šį pavasarį mieste sodinama daugiau nei 1000 medžių sodinukų ir 3,6 tūkst. krūmų, atkūrinėjamos senosios miesto alėjos, daugiabučių namų kiemuose pradedamos įrenginėti žaliosios salelės, skirtos atokvėpiui arčiau namų. Tai – įžanga į kuriamą žaliojo Vilniaus strategiją, kuri visuomenei bus pristatyta vasaros pradžioje.

Šie planai tęsia ankstyvą pavasarį pradėtus žalesnio Vilniaus kūrimo darbus: praėjusią savaitę penkiuose sostinės skveruose jau pasodinta daugiau nei 150 medžių, paskelbtas žaliųjų salelių žemėlapis, kurių daugiabučių kiemuose atsiras net 100, prie medicinos įstaigų prieš Velykas našlaitėmis pasodinti gėlynai.

„Turime privilegiją gyventi žaliame mieste, tačiau per dešimtmečių apsileidimą beveik praradome miesto alėjas, intensyvių statybų metu dažnai prarandame želdynus, neretai tai būna ypač apmaudu, nes žalios teritorijos ilgą laiką buvo beatodairiškai verčiamos privačiomis. Todėl tai, ką darome šiandien – tai ne tik beprecedenčiai skaičiai sodinant naujus medžius ar apželdinant medžiais naujus plotus. Tai visiškai nauja politika, kurios tikslas – apsaugoti tą žaliąjį turtą, kurį turime, atkurti tai, ką praradome, ir plėsti žaliąjį miesto rūbą, pritaikant jį žmonių džiaugsmui ir patogumui“, –  sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Karantino laiko apribojimai nesulėtino pastaruosius penkerius metus vis didėjančio naujų želdinių sodinimo tempo.  Jei nuo 2012 iki 2015 metų Vilniuje iš viso buvo pasodinta vos 380 medžių, tai nuo 2015 m. iki 2017 m. vasaros pasodinta bene 3 kartus daugiau – jau 1253 nauji medžiai. Iš viso 2017 m. sužaliavo 1140 medžių, 2018 m. – 2850 medžių, 2019 m. – 3405 medžių, šiemet iki gegužės mėnesio naujų medžių skaičius jau sieks 1387. Tarp jų yra ir liaunų sodinukų, ir 4–6 metrų aukščio medžių.

Tūkstančiai žaliųjų hektarų

Vilniui tenkantį žaliosios politikos formavimo iššūkį puikiai atskleidžia esami žalieji plotai, kurių ateityje tik daugės. Miesto žaliųjų teritorijų sistema skirstoma į tris funkcines zonas: intensyvaus naudojimo želdynus, ekstensyvaus naudojimo želdynus ir miškus bei miškingas teritorijas.

Intensyviai naudojami želdynai, kurių bendrasis plotas siekia net 2456 ha, apima miestiečių lankymui pritaikytus viso miesto gyventojams skirtus miesto parkus, sodus, mokslinės-kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynus ir vietinius želdynus – skverus. Juose numatoma tiek aktyviai, tiek pasyviai rekreacijai skirta įranga – pasivaikščiojimui ir sportui skirta takų sistema, dviračių takai, vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės, įrengiamos dirbtinės dangos, tvarkomi želdiniai. Ekstensyviai naudojami želdynai (852,2 ha) pritaikyti mažesniam lankytojų skaičiui, natūralesni, nei intensyviai naudojami želdynai. Miškai ir miškingos teritorijos – tai apibendrinta funkcinė zona, užimanti 13 451 ha. Šiose teritorijose žmogaus kišimais į natūralią aplinką minimalus, jie prižiūrimi, tvarkomi, retinami, kertami pagal miškų įstatyme nustatytą tvarką.

Visi drauge šie želdynai ir miškai sudaro 46 proc. Vilniaus miesto ploto. Toks skaičius šiandien įrašytas naujajame sostinės Bendrajame plane, kurio visi sprendiniai rodo tą pačią nuostatą – kad, ir toliau augant gyventojų skaičiui, o miestui tankėjant, medžių ne mažėtų, o tik daugėtų.