Bendrovė pradėjo poveikio aplinkai vertinimą. Atsižvelgiant į jo rezultatus, bus priimami sprendimai dėl veiklos bei investicijų. Surinkti duomenys pasitarnaus ir sprendžiant klausimus, susijusius su sanitarine apsaugos zona (SAZ) aplink įmonę.
Vertinimo rezultatai bus pagrįsti realiais matavimais, taršos sklaidos skaičiavimais įvertinus esamą foną bei realius meteorologinius duomenis. Rezultatai tiksliau atitiks Vilniaus paukštyno daromą poveikį aplinkai. Surinktus duomenis analizuos Vilniaus paukštyno specialistai bei išorės ekspertai, vėliau vertins bei teiks pastabas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Vilniaus paukštynas planuoja pabaigti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą šių metų trečiąjį ketvirtį.
„Esame Vilniaus rajono bendruomenės dalis, todėl imamės sprendimų, kurie prisidėtų prie mus supančios visuomenės ir aplinkos gerovės. Atlikę poveikio visuomenės sveikatai vertinimą galėsime ne tik organizuoti verslą taip, kad jo poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, bet ir priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų į poveikio aplinkai mažinimą. Tikimės, kad atlikus suplanuotus veiksmus bendruomenė pajus teigiamus pokyčius“, – sako Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.
Minėtas vertinimas – viena iš Vilniaus paukštyno plano mažinti poveikį aplinkai dalių. Bendrovė dar praėjusių metų pabaigoje pradėjo taršos šaltinių inventorizaciją. Jos metu matuojama įvairių į aplinką išmetamų medžiagų koncentracija visuose bendrovės padaliniuose. Atsižvelgiant į matavimų rezultatus, veikla bus organizuojama išvengiant didelių medžiagų pikų. Tokiu būdu bus suvaldytas medžiagų išmetimas, galintis sukelti nemalonius kvapus.
Be to, Vilniaus paukštynas šių metų pradžioje investavo į mobilią kvapų stebėjimo sistemą. Naujoji sistema pasirinktoje vietoje realiu laiku, 24 valandas per parą, stebės ir analizuos pagrindinių cheminių junginių sklaidą ir jų sukeliamą kvapą. Stebėjimų duomenys bus naudojami veiklos sprendimams priimti bei procesų kontrolei. Šiuos duomenis taip pat planuojama skelbti viešai, tad gyventojai bet kada galės pasitikrinti, ar nėra viršijamos leistinos normos. Planuojama, kad kvapų stebėjimo sistema bus pradėta testuoti antrąjį šių metų ketvirtį.
Daugėjo veikiančių ūkio subjektų
2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 142 954 ūkio subjektai, jie sudarė 60,4 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų. Veikiančių ūkio subjektų skaičius, palyginti su 2023 m. pradžia, padidėjo 14,3 proc. Daugiau negu ketvirtadalis ūkio subjektų (21,6 proc.) vykdė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklas. 12,2 proc. ūkio subjektų vykdė profesinę, mokslinę ir techninę veiklą, po dešimtadalį ūkio subjektų užsiėmė statyba (10,1 proc.) ir kita aptarnavimo veikla (9,2 proc.).
Dauguma – 86,4 proc. – veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų. Ūkio subjektai, kuriuose dirbo daugiau nei 100 darbuotojų, sudarė 1,4 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.
Daugiau nei pusės – 64 proc. – ūkio subjektų metinės pajamos sudarė iki 100 tūkst. EUR. Ūkio subjektai, per metus gaunantys daugiau kaip 0,5 mln. EUR pajamų, sudarė 16 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.
2023 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 15 733 ūkio subjektai, tai 11,4 proc. daugiau negu 2022 m. Daugiausia įregistruotų naujų ūkio subjektų buvo Vilniaus miesto savivaldybėje, mažiausiai – Birštono, Rietavo ir Pagėgių savivaldybėse.
2023 m. registruoti 1 037 bankrotai (panašiai kaip 2022 m.). Daugiausia bankrutavo įmonių, vykdančių didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą.
Laisvų darbo vietų lygis išliko toks pats, nedarbo lygis ūgtelėjo
2023 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai beveik tiek pat, kiek ir 2023 m. antrąjį ketvirtį. Laisvų darbo vietų lygis šalyje beveik nepakito ir sudarė 2 proc.
Daugiausia laisvų darbo vietų 2023 m. trečiąjį ketvirtį buvo transporto ir saugojimo įmonėse – 19,8 proc. visų laisvų darbo vietų, pramonės – 16,5 proc., viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo įmonėse – 14,2 proc.
2024 m. sausį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 41 iki 40 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 15 proc. gyventojų (gruodį – 14 proc.).
2023 m. šalyje buvo 1 mln. 441,1 tūkst. užimtų gyventojų, 105,5 tūkst. bedarbių ir 904,3 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Palyginti su 2022 m., užimtų gyventojų skaičius padidėjo 20,3 tūkst., arba 1,4 proc., bedarbių – 16,2 tūkst., arba 18,1 proc., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius padidėjo 12,1 tūkst., arba 1,4 proc.
2023 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,8 proc., arba 0,9 procentinio punkto, didesnis nei 2022 m.
Ilgalaikio nedarbo lygis 2023 m., palyginti su 2022 m., išliko toks pat ir buvo lygus 2,3 proc.
2023 m. 5,6 proc. visų užimtų gyventojų nurodė, kad paprastai dirbo namuose, bent retkarčiais namuose dirbo 7 proc. Palyginti su 2022 m., paprastai dirbančių namuose užimtųjų dalis sumažėjo 6,7 proc.