Krašte nedarbo lygis – 13,1 proc., toks pat buvo ir rugsėjo pradžioje. Šalyje šis rodiklis – 14,1 proc.
Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, dugno dar nepasiekė Ukmergė. Darbo neturi 19,2 proc. ukmergiškių, o prieš mėnesį tokių buvo 19 proc.
Visoje Vilniaus apskrityje pokytis – neigiamas: buvo 12,1 proc., o yra 12,4 proc.
Sostinėje nedarbo lygis rugsėjį pasiekė 12,3 proc. Prieš mėnesį buvo 12 proc.; Šalčininkų rajone bedarbių – 15,1 proc. (buvo 14,6 proc.); Širvintų rajone – 16,4 proc. (buvo 16,2 proc.); Švenčionių rajone – 10,7 proc. (buvo 11 proc.); Trakų savivaldybėje – 12,6 proc. (buvo 12,4 proc.); Elektrėnų savivaldybėje – 12,4 proc. (buvo 11,8 proc.).
Akivaizdu, jog pagal bedarbių skaičių unikaliausias Vilniaus apskrityje – Švenčionių rajonas: nedarbas dėl koronaviruso pandemijos svyravo tik apie pusantro proc., o šiuo metu vėl pradėjo mažėti.
Didžiausia bedarbystė Lietuvoje yra Lazdijų rajone – 22,8 proc. ir Kalvarijos savivaldybėje – 20,3 proc.
Šalyje 36,9 tūkst. darbo neturinčių žmonių rugsėjį kreipėsi į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius – 6,6 tūkst. daugiau nei rugpjūtį ir 13,2 tūkst. daugiau negu 2019 m. rugsėjį.
Palyginti su rugpjūčiu, daugiausiai augo elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjų, nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkų, pastatų ir kitokių elektrikų, slaugos specialistų, apsaugos darbuotojų, virėjų, nekvalifikuotų augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės ūkių darbininkų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų poreikis. Mažėjo darbo pasiūlymų siuvėjams, padavėjams, nekvalifikuotiems inžinerinių statinių statybos darbininkams, grindų ir plytelių klojėjams, dailidėms ir staliams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, kepėjams ir konditeriams.
