Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų – beveik 1,9 mln. arba 66 proc. – šeimos gydytojo paslaugas renkasi viešosiose įstaigose. Tačiau šiek tiek auga besigydančiųjų skaičius – beveik 1 mln. (34 proc.) – privačiuose šeimos sveikatos centruose, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atliktas praeitų metų gydymo įstaigų pateiktų duomenų tyrimas. Specialistai primena, kad pacientas pats laisvai gali pasirinkti, kur gydytis, tačiau ragina nepamiršti pasidomėti, ar įstaiga turi sutartį su ligonių kasa.
Tyrimas taip pat parodė, kad viešosiose įstaigose 65 metų ir vyresni gyventojai sudaro 22 proc. visų prisirašiusių, kai privačiose sveikatos priežiūros įstaigose – tik 16 proc. „Iš tiesų, vyresni pacientai dažniau renkasi būtent viešąsias įstaigas. Tuo metu jaunesni, darbingo, 18 – 64 metų amžiaus apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, labiau linkę prisirašyti ir šeimos gydytojo pagalbą gauti privačiose įstaigose. Atitinkamai viešosiose įstaigose darbingo amžiaus prisirašiusieji sudaro 60 proc., o privačiose – 64 proc. visų prisirašiusių gyventojų. Beje, privačiose įstaigose daugiau gydosi ir vaikų”, – sako VLK Statistikos ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Žilinskas.
Pasak VLK specialisto, tokios tendencijos Lietuvoje stebimos dėl įvairių priežasčių. Viena tokių – sparčiai daugėja naujų privačių gydymo centrų, plečiasi jau esamų tinklas. Tokiu būdu, Lietuvoje privačių šeimos centrų, turinčių sutartį su ligonių kasa, yra kone dvigubai daugiau nei viešųjų įstaigų. Kadangi privačiose įstaigose didesnę dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai, tyrimo duomenys rodo, kad tarp jų pacientų daugėja ir vaikų, nes pas tą patį šeimos gydytoją dažniausiai lankosi visa šeima.
Visgi VLK specialistai atkreipia gyventojų dėmesį ir ragina nepamiršti kelių svarbių aspektų, sprendžiant, kuriai gydymo įstaigai patikėti savo ir savo artimųjų sveikatos klausimus.
„Pacientas turi teisę pats laisvai rinktis gydymo įstaigą. Bet visada atkreipiame dėmesį į kelis svarbius aspektus. Pirmiausia – rinktis pravartu tą įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasa. Tokiu atveju už gydymo paslaugas, kurios, kaip žinia, kainuoja daug, nereikės mokėti iš savo kišenės – už tai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokės ligonių kasos. Antra – pasirinkti rekomenduojame arčiau namų esančią polikliniką ar šeimos centrą. Taip bus patogiau ir greičiau esant poreikiui kreiptis į medikus”, – teigia VLK atstovas.
VLK primena, kad norint gauti kompensuojamas gydymo paslaugas, reikia būti draustam privalomuoju sveikatos draudimu, o paslaugų kreiptis į sutartį su ligonių kasomis turinčią gydymo įstaigą.
Iš viso šiuo metu ligonių kasos yra pasirašiusios sutartis su kone pusė tūkstančio gydymo įstaigų: su 159 viešosiomis pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis ir jų turimais filialais bei 286 privačiomis gydymo įstaigomis ir jų turimais filialais.
Vilniaus rajono gyventojų sveikatos paslaugų prieinamumui ir kokybės gerinimui – dar viena programa
Paskutiniame Tarybos posėdyje buvo patvirtinta Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (PAASP) arba šeimos gydytojų prieinamumo gerinimo 2020-2021 metais programa, kurios pagrindinis tikslas – sumažinti eiles.
Anot Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyr. gydytojos Vidos Žvirblienės, sveikatos priežiūros sistema susiduria su gan svarbiais iššūkiais. Viena iš pagrindinių problemų – šeimos gydytojų stoka.
„Pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą PAASP įstaigos turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugos būtų suteiktos ūmios ligos atveju ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paciento kreipimosi į PAASP įstaigą, o paūmėjus lėtinei ligai ir kitais atvejais – per 7 kalendorines dienas. Nereikia pamišti, kad Šeimos gydytojui yra keliama vis daugiau reikalavimų atlikti daugiau tyrimų ir įvairių paslaugų, nemažai yra ir vadybinių procedūrų. Sveikatos įstaigoje dirbantis gydytojas dažnai yra perkrautas ir pavargęs“, – situaciją komentavo V. Žvirblienė.
Šiuo metu VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika šeimos gydytojų paslaugas teikia 68 782 draustiems privalomuoju sveikatos draudimu gyventojams, o VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika – 10 908 gyventojams. Viena iš priežasčių dėl eilių pas šeimos gydytojus yra apylinkės dydis, todėl kiekvienais metais siekiama mažinti šeimos gydytojų aptarnaujamas apylinkes, nemažinant gaunamo atlyginimo.
Programoje numatyta, kad siekiant padidinti motyvaciją dirbantiems šeimos gydytojams ir slaugytojams, bus mokami priedai prie atlyginimo. Taip pat bus didinamas šeimos gydytojų ir slaugos personalo skaičius budinčio gydytojo kabinete, priimami nauji šeimos gydytojai bei aktyviai skatinami rezidentai rinktis Vilniaus rajono pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros įstaigas kaip rezidentūros bazes.
Prie šių svarbių programos tikslų įgyvendinimo finansiškai prisidės Vilniaus rajono savivaldybė. Centrinei poliklinikai 2020 metais bus skirta virš 272 tūkst. Eur, o 2021 metais ši suma sieks virš 314 tūkst. Eur. VšĮ Nemenčinės poliklinikos paslaugų gerinimui savivaldybė 2020 metais skirs virš 40 tūkst. Eur, o 2021 metais – virš 46 tūkst. Eur. Savo lėšomis prisidės ir pačios medicinos įstaigos.