Kovo mėnesį apskrities administraciniuose vienetuose nedarbas didėjo maždaug apie pusę procentinio punkto. Panašus pokytis fiksuotas ir visoje Lietuvoje – dabar šalyje 9,8 proc. darbo neturinčių darbingo amžiaus žmonių.
Vilniaus mieste nedarbo lygis kovą pasiekė 8,6 proc.; Vilniaus rajone – 9,7 proc.; Šalčininkų rajone – 10,4 proc., Širvintų rajone – 11,2 proc., Švenčionių rajone – 9,7 proc. ir jis praktiškai išliko toks pat kaip vasarį; Trakų savivaldybėje – 8 proc.; Elektrėnų savivaldybėje – 8,6 proc.; Ukmergės rajone – 12,6 proc.
Pagal Lietuvos banko pateikiamą bazinį krizės scenarijų, šalies ekonomika gali susitraukti 11,4 proc. o nedarbas pakilti iki 12,5 proc. Esant juodžiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki 4 mėnesiu, šalies BVP smuktų net 20,8 proc., o nedarbas išaugtų iki 16 proc.
Į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kovą iš viso kreipėsi 26,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Tai yra, 5 tūkst. daugiau nei vasarį ir 7 tūkst. daugiau negu 2019 m. kovą.
Tarp darbo ieškančiųjų labiausiai augo dirbusių prekybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose dalis.
Palyginti su vasariu labiausiai augo vairuotojų, kepėjų ir konditerių, sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų paklausa. Mažėjo darbo pasiūlymų elektromechanikams ir elektromonteriams, administravimo ir vykdomiesiems sekretoriams, reklamos ir rinkodaros specialistams, virėjams.