Nepaisant lėtėjančios ekonomikos, vis dar išlieka stabilumo požymių, o Vilnius, kaip sostinė, demonstruoja pozityvius ekonominius rodiklius

0
95

Nors globalios ekonomikos lėtėjimas yra neabejotinas, Lietuvoje šis procesas vyksta lėčiau, suteikdamas šaliai laiko pasiruošti ir prisitaikyti.

Ypač pastebima, kad Vilniuje darbo užmokestis per pastaruosius trejus metus išaugo įspūdingais 35,8 procentais, pasiekdamas vidutiniškai 2300 eurų iki mokesčių. Tai rodo, kad nepaisant iššūkių Lietuvos ekonomika kol kas toliau stiprėja. Tačiau šalies gyventojai susiduria ir su didėjančiomis išlaidomis pragyvenimui.

Pavyzdžiui, „Andželikos Keršytės pardavimo akademija“, remdamasi Valstybės duomenų agentūros pateikiamais skaičiais atliko tyrimą, kaip keičiasi tipinės vilniečių šeimos pajamos per pastaruosius dvejus metus.

Vilniuje mėnesinis darbo užmokestis didėjo neįtikėtinais greičiais – nuo 2021 metų pradžios iki trečiojo šių metų ketvirčio vidutinė alga iki mokesčių Vilniuje padidėjo net 35,8 procentais ir pasiekė 2300 eurų. Atrodytų, nerimauti nėra ko. Tačiau nerimo yra nemažai ir tai jaučia paprasti gyventojai. Įskaičius tai, kaip augo kainos, net daugiausiai Lietuvoje uždirbantiems vilniečiams „laisvų“ pinigų lieka mažiau negu prieš dvejus metus.

Per tą laiką daugelis būtinųjų išlaidų augo dar greičiau negu atlyginimai. Pavyzdžiui, energetinės prekės brango 66,07 %, neapdoroti maisto produktai – 46,79 % apdoroti – 37,10 %, vartojimo prekės ir paslaugos – 35,83 %.

Palyginkime Vilniuje gyvenančios dviejų dirbančių asmenų šeimos, kuri gauna vidutinį atlyginimą, pajamas. Jeigu prieš dvejus metus kartu jie atskaičius mokesčius „į rankas“ gaudavo 2300 eurų, tai dabar gauna apčiuopiamai daugiau – 2800 eurų. Tačiau vadinamųjų „laisvų“ pinigų jiems lieka netgi mažiau (Detalūs skaičiavimai pateikiami lentelėje).                           

Ką daro žmonės tokiu atveju? Natūralu, jie neskuba leisti pinigų. Leidžia juos atsargiau, perka atidžiau, ieškodami geresnių pasiūlymų. Kas tokiu atveju nukenčia pirmiausia? Prekybininkai, kurie prekiauja ne pirmojo būtinumo prekėmis – rūbais, indais, aksesuarais ir pan.

Nepaisant to, kaip reaguoja rinka? Į rinkos pokyčius aktyviai reaguojantys prekybininkai ir verslo atstovai rodo lankstumą ir kūrybiškumą. Pavyzdžiui, „C&D Style” parduotuvių tinklo vadovė Lina Jakimova atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu investuoti į darbuotojų mokymus ir kvalifikaciją. Šie veiksmai ne tik padeda išlaikyti darbuotojus, bet ir didina įmonės pardavimus.

„Pastebime, kad pirkėjai neskuba išleisti pinigų, jie ieško geresnių pasiūlymų, atidžiau renkasi, nori daugiau informacijos. Todėl norėdami toliau vystytis, didinti apyvartą, nutarėme investuoti į pardavimo komandą,“ – pasakoja „C&D Style” parduotuvių tinklo vadovė Lina Jakimova.

Andželika Keršytė iš pardavimų akademijos taip pat pabrėžia šią tendenciją: investicijos į kvalifikuotus darbuotojus yra ilgalaikė ir pelninga strategija. Toks požiūris į darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą ne tik prisideda prie verslo augimo, bet ir rodo brandą bei atsakingumą ekonomikos stabilumui.

Po teisingų mokymų pardavėjas tampa gerokai vertingesnis – jis ne tik parduoda, bet ir konsultuoja, padeda sužinoti daugiau apie vieną ar kitą prekę, padeda žmogui suvokti, ko jis iš tiesų nori ir kaip teisingai pasirinkti. Toks žmogus yra kur kas vertingesnis įmonei.

„Mano dvidešimties metų darbo patirtis sako, kad tokia taktika visada atsiperka. Gaila, kad ne visi mažmenininkai mūsų šalyje tai suvokia. Kol kas, deja, mūsų šalyje vyrauja priešingas požiūris – geriau mokėti pardavėjui kaip galima mažesnį atlyginimą ir neinvestuoti į jo kvalifikaciją tikintis, kad jam išėjus, į jo vietą lengvai bus surastas kitas. Tačiau laikai jau pasikeitė – pardavėją, net ir paprastą, surasti tampa labai sunku, o norinčių tokį darbą dirbti skaičiaus mažėjimas žmones verčia keisti požiūrį į pardavimus,“ – sako A. Keršytė.

Paprastai nedaug kas iš mažmenininkų kreipia dėmesį į pardavėjų kvalifikaciją, nes jų kadrų kaita yra pakankamai didelė ir investuoti į žmogų, kuris galbūt netrukus paliks įmonę neapsimoka. Tačiau tai nebūtinai yra teisinga taktika. Vis dažniau mažmeninės įmonės verčiau investuoja į žmones, kelia jų kvalifikaciją ir atlyginimus, nes tai padeda ne tik išlaikyti žmones, tačiau ir didina įmonės pardavimus.

Šis požiūris į ekonomikos iššūkius Lietuvoje atspindi ne tik verslo, bet ir visuomenės lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Tai rodo, kad nepaisant globalių tendencijų, Lietuva ir toliau žengia stabilumo ir augimo keliu.