Dar rugsėjo mėnesio viduryje paskelbta apie šilumos kainų šuolį šalies didmiesčiuose. Sostinėje ji pabrango daugiau nei 10 proc. Šiuo metu jau prognozuojama, kad dar labiau atvėsus orams, pabrangimas sieks 15 proc. Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybėje veikiančios “Nemėžio komunalininko” ir “Nemenčinės komunalininko” katilinės kol kas kainų nedidino.
Siūlomi ir keli situacijos suvaldymo planai. Bene išraiškingiausias – Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio. Pastarasis nusprendė malkoms sumažinti PVM`ą iki 9-ių proc. Bet juk tai daugiau nei naivu – šio kuro gamyboje jokių mokesčių ir taip neegzistuoja. Jis gaminamas praktiškai iš šiukšlių ir atliekų, kurios lieka po brandaus miško kirtimo – dažniausiai rankiniu, pačiu primityviausiu būdu. Kažkiek toks kuras teoriškai gali atpigti tik parduotuvėse, tačiau ten būsto šildymui jo beveik niekas neperka.
Vakar pasigirdo kiek realesnė teorija, kaip atpiginti šilumos kainas. Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderis pasiūlė dar kruopščiau rinkti kelmus ir kitas atliekas iš plynųjų kirtimų bei iš tos žaliavos gaminti biokurą ir malkas. Bet tai didelės papildomos išlaidos darbo jėgai, o rezultatas menkas. Kitas minėto energetikos eksperto siūlymas atsivežti biokuro iš kaimyninės Baltarusijos. Tačiau aiškėja, jog tam trūksta traukinių vagonų. Žada ieškoti… O pas kaimynus malkos – maždaug perpus pigesnės nei pas mus.
Pavyzdžiui, eglinės suskaldytos kainuoja apie 14 Eur už 1 kb/m. Vilniuje – nuo 30 Eur. Už panašią (14 – 15 Eur) kainą ten galima gauti ir beržinių. Įvairios atraižos – nuo 10 Eur už 1 kb/m. Ypatingai gerai išdžiovintos ir į medinius konteinerius sukrautos malkos kainuoja nuo 50 Eur už 1 kb/m. Tokios kainos vien dėl tų priežasčių, jog ten perpus pigesni naftos produktai, o darbo užmokestis taip pat dvigubai mažesnis.