Daugiatautė sostinė į Rotušę sukvietė įvairių tautų bendrijų, nevyriausybinių organizacijų narius, užsienio valstybių diplomatus ir kitus garbius svečius. Aktyviausiems organizacijų nariams įteikti svarbūs apdovanojimai. Tai jau 6-oji tradicine tapusi šventė Vilniuje.
Apdovanoti penkių tautinių bendrijų atstovai:
už visuomeninę veiklą latvių draugijoje ir nuopelnus, puoselėjant latvių kultūrą, padėką iš mero rankų atsiėmė Vilniaus latvių draugijos narė Nijolė Sysaitė;
Vilniaus vokiečių bendruomenės nariui Mindaugui Jonaičiui padėka įteikta už aktyvią veiklą vokiečių bendrijoje ir nuopelnus, puoselėjant bei populiarinant tradicinę vokiečių kultūrą;
už aktyvią veiklą totorių bendruomenės renginiuose atiteko Vilniaus apskrities totorių bendruomenės narei Lilijai Naujalienei;
sostinės mero padėka už aktyvią veiklą, plėtojant tautinę kultūrą, tradicijas, papročius bei skatinant kultūrų dialogą visuomenėje, įteikta Vilniaus ukrainiečių bendrijos nariui Stepanui Kubišinui;
Lietuvos graikų draugijos „Patrida“ narys Ilias Begetis padėką gavo už aktyvią veiklą, plėtojant tautinę kultūrą, tradicijas, papročius bei kultūrų dialogo skatinimą visuomenėje;
už prasmingai metus praleistus Vilniuje, veiklą bendruomenėje, skatinimą nepamiršti savo tautos šaknų bei uzbekų bendrystę sostinėje, Vilniaus meras atskirai pasveikino ir 85-metį neseniai atšventusią Kuisin-Oi Zujienę.
Vilniuje gyvena net 128 tautybių žmonės ir jie sudaro 34 proc. sostinės gyventojų.
2011 m. duomenimis, Lietuvoje gyvena 154 tautybių atstovai, sudarantys apie 16,5 proc. šalies gyventojų. Didžiausios tautinė mažumos Lietuvoje – lenkai (6,6 proc.) ir rusai (5,8 proc.). Kitos didesnis tautinės bendrijos – baltarusiai (1,2 proc.), ukrainiečiai (0,5 proc.), žydai (0,1 proc.), kitų tautybių gyventojai – 0,5 proc.). Daugiausia ne lietuvių tautybės žmonių gyvena Rytų ir Pietryčių Lietuvos savivaldybėse, Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine ir kituose didžiuosiuose miestuose.
