Vos 4 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad finansinė padėtis priklauso nuo jų asmeninių sprendimų

0
92

Lietuvos banko užsakymu UAB „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys atskleidė, kad daugiau kaip pusė (55 %) šalies gyventojų mano, kad jų finansinė padėtis labiausiai priklauso nuo ekonominės padėties šalyje. Dar 8 proc. atsakė besiremiantys šeima – sutuoktiniu, partneriu ir (ar) tėvais. Ir tik beveik keturi iš dešimties mano, kad asmeniniai finansai labiausiai priklauso nuo jų pačių kompetencijos ir įgūdžių.

„Tik finansiškai raštingas žmogus gali priimti apgalvotus finansinius sprendimus ir kurti vertę pirmiausia sau ir valstybei. Todėl šia iniciatyva kreipiamės į visus Lietuvos gyventojus, įstaigas ir organizacijas bei kviečiame tobulinti savo žinias ir įsitraukti į finansinį raštingumą skatinančias veiklas nepriklausomai nuo jų amžiaus. Nacionalinės finansinio raštingumo dienos simboliu pasirinkome aitvarą, kuris lietuvių tautosakoje nuo seno žinomas kaip viena iš pagoniškųjų dievybių, nešanti turtus. Tačiau norint jį sėkmingai išlaikyti plazdenantį ore, reikia turėti tam tikrų įgūdžių. Taip yra ir su mūsų finansais – siekdami gyventi oriai, kaupti ateičiai ir išpildyti savo svajones, turime kasdien tobulinti žinias, kaip tinkamai valdyti savo pinigus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

Pasak Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovės Viktorijos Dičpinigaitienės, nors gyventojų finansinio raštingumo rodikliai juda teigiama linkme, sociologinis tyrimas išryškino nepasitikėjimą savo jėgomis finansų klausimais.

„Pastebime, kad gyventojams vis dar stinga žinių, kaip sėkmingai valdyti savo pinigus. O ypač – suvokimo, jog ne valstybė ar artimieji, o pirmiausia jie patys yra atsakingi už savo finansinę padėtį ir priimamus sprendimus. Prieš keletą mėnesių veiklą pradėjęs Finansinio raštingumo centras aktyviai įgyvendina įvairias veiklas, didinančias visuomenės finansines žinias. Norėdami pasiekti spartesnę pažangą visos šalies mastu, pirmą kartą Lietuvoje inicijuojame Nacionalinę finansinio raštingumo dieną ir skatiname gyventojus gilinti žinias, padėsiančias užtikrinti saugesnę finansinę ateitį sau, artimiesiems bei visai valstybei“, – sako V. Dičpinigaitienė.

Bijo prisiimti atsakomybę

Psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė aiškina, kad vyraujantis gyventojų įsitikinimas, jog jų asmeninė finansinė padėtis priklauso nuo aplinkos, o ne nuo jų pačių, rodo atsakomybės baimę. Kad visuomenė ją įveiktų, būtina ugdyti asmeninius įgūdžius – ne tik finansinius, bet ir psichologinius.

„Prisiimti atsakomybę reiškia prisiimti įsipareigojimą atsakyti už savo elgesį, pasirinkimus ir sprendimus. Žmonės dažnai bijo su tuo susijusių dalykų – nežinomybės, nesėkmės ir panašiai. Šią baimę sustiprina ir tai, jog visuomenė gali būti itin kritiška tiems, kuriems nepasiseka. Todėl didžioji dalis gyventojų, baimindamiesi neigiamų emocijų, gali rinktis neprisiimti atsakomybės dėl asmeninės finansinės padėties. Vis dėlto, kalbant apie finansinį raštingumą tinka posakis „mes negalime sustabdyti bangų, bet galime išmokti plaukti“. Juk krizės, netikėtumai mus lydės visą gyvenimą. Tačiau psichologinio atsparumo, kritinio mąstymo, finansinio raštingumo įgūdžių, tokių kaip planavimas, taupymas, išlaidų analizavimas, ugdymas gali padėti sumažinti nepagrįstas baimes ir sėkmingai suvaldyti savo finansų aitvarą“, – komentuoja L. Bagdonavičienė.

Mažiau finansinių žinių – didesnė apgaulės tikimybė

Beveik keturi iš dešimties (39 %) gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansiniais sukčiais, rodo naujausių tyrimų duomenys. Iš jų 6 proc. pateko į pinkles ir nukentėjo finansiškai, 33 proc. sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė.

V. Dičpinigaitienė sako, kad atsparumas sukčiams – viena iš finansinio raštingumo kompetencijų, ją privalo ugdytis kiekvienas gyventojas.

„Šalyje finansinių atakų rizika išlieka aukšta. Sukčiai vis labiau prisitaiko prie naujų technologijų, įgunda taikyti vis naujus apgaulės būdus, tad atpažinti apgaulę tampa vis sudėtingiau. Todėl svarbu suprasti, jog nė vienas nesame apsaugotas nuo sukčių pinklių, o didžiausia rizika pakliūti į jų spąstus išlieka tiems, kurie stokoja finansinio raštingumo įgūdžių“, – teigia Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.

Pasak jos, siekiant apsisaugoti nuo sukčių svarbiausia išlikti budriems: „finansiniai sukčiai dažniausiai imituoja realias situacijas, pavyzdžiui, skambina telefonu apsimesdami banko ar kitų įstaigų darbuotojais, taip pat siunčia SMS žinutes ar el. laiškus su įtartinomis nuorodomis, prašo prisijungti prie interneto banko ar patvirtinti finansines bei kitas operacijas. Todėl prieš atliekant bet kokį veiksmą labai svarbu įsigilinti į gautą informaciją ir neskubėti, net jeigu esate raginami sprendimą priimti kuo greičiau. Jei visgi nutiko taip, jog nukentėjote, svarbu nedelsiant kreiptis į savo banką ar kitą įstaigą, kurioje buvo atliktas sukčių inicijuotas veiksmas, ir informuoti policiją. Tik taip galėsite užkirsti kelią papildomai žalai ir gal dar spėsite atgauti prarastus pinigus“, – sako V. Dičpinigaitienė.

Lietuvos banko informacija