Antrojo pasaulinio karo metu drąsi moteris Varšuvoje išgelbėjo apie pustrečio tūkstančio žydų vaikų. Minint dešimtąsias jos mirties metines Vilniaus rajono viešojoje Rudaminos bibliotekoje ketvirtadienį, rugsėjo 20 d., 13 val., rengiama prisiminimų ir žinių pasidalinimo popietė.
Irena Sandler gimė 1910 metais netoli Varšuvos, Otvocke.
Užėmę Lenkijos dalį naciai ėmėsi represijų prieš pačius lenkus, ukrainiečius ir žydus. 1940-ųjų rudenį Varšuvoje jie įkūrė getą, į kurį spalio mėnesį suvarė apie 500 tūkstančių pasmerktųjų.
Reaguodami į tai Lenkijos pogrindžio kovotojai 1942-ųjų spalį įsteigė slaptą organizaciją „Žegota“, o viena iš jos aktyvisčių tapo Irena Sendler. 29-erių metų moteris, tuomet oficialiai dirbo Varšuvos Socialinės rūpybos departamente.
„Žegota“ slapta rūpinosi ir gete uždarytais žydais, kurių nuo bado ir ligų kiekvieną mėnesį mirdavo tūkstančiai. Drąsi moteris jiems parūpindavo drabužių, vaistų, maisto ir pinigų. Kaip Socialinės rūpybos departamento darbuotoja, ji turėjo specialų leidimą, leidžiantį jai patekti į getą. Naciai bijojo, kad šiltinė neišplistų po visą Varšuvą.
Taip, padedama departamento darbuotojų, greitosios pagalbos mašina ir kitais būdais Irena iš geto gabeno ir suklastotais dokumentais aprūpindavo žydų vaikus. Vienus, prieš tai sugirdžius jiems raminamųjų, išnešdavo bulvių maišuose, kitus – dėžėse, trečius – karstuose.
Stiklinius indus, kuriuose buvo slepiami užrašai su tikraisiais vaikų vardais, ji užkasė kaimyno sode, po obelimi, tikėdamasi vėliau juos iškasti. Tų vardų buvo du tūkstančiai penki šimtai…
Ireną Sendler gestapas areštavo 1943-ųjų spalio 20 dieną. Kadangi ji buvo vienintelė, žinojusi šeimų, kuriose buvo išslapstyti vaikai, vardus ir adresus, ją žiauriai kankino. Tačiau drąsuolė nieko neišdavė. Be to, jai pavyko pabėgti ir išvengti sušaudymo.
1965 metais Irenai Sendler buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas, 1991-aisais suteikta Izraelio garbės pilietybė, o 2007-aisiais ji buvo nominuota Nobelio taikos premijai.
