Ministras Jaroslavas Narkevičius pernai priėmė interesų konfliktą keliančią dovaną, leisdamas, kad jo maitinimosi išlaidas dviejose komandiruotėse apmokėtų Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos įstaigos – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) ir BĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Tokiais veiksmais valstybės politikas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) nuostatas. Šį sprendimą vienbalsiai priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Pažymėtina, kad nuo šių metų sausio įsigaliojus naujai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo redakcijai, iki šio teisės akto įsigaliojimo pradėtus tyrimus VTEK baigia pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.
Iki 2019-12-31 galiojęs VPIDVTĮ draudė valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui priimti arba teikti dovanas (paslaugas), jeigu tai gali sukelti interesų konfliktą. Taigi valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, įžvelgdamas galimą viešųjų ir privačių interesų konflikto atsiradimą, yra besąlygiškai įpareigojamas asmeniškai atsisakyti priimti dovanas ar paslaugas arba jas teikti. Tokią VTEK poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Tyrimas buvo pradėtas pernai žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos ir gautų pranešimų pagrindu. Tyrimo duomenys rodo, kad pernai, spalio pradžioje, J. Narkevičius vyko į komandiruotę Minske (Baltarusijoje), kur vyko renginys „XII-oji Baltarusijos transporto savaitė“, ir Abu Dabyje, kur vyko 26-asis Pasaulinis kelių kongresas.
Dvi dienas Minske trukusios komandiruotės metu ministras, be kita ko, „darbo pietų“ susitiko su KVJUD, Lietuvos ambasados Baltarusijoje, Susisiekimo ministerijos, AB „Lietuvos geležinkelių“ ir AB „LB Cargo“ atstovais bei Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu. Nustatyta, kad pirmąją dieną 212,47 Eur sąskaitą už pietus iš savo lėšų apmokėjo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, antrąją – 301,53 Eur sąskaitą padengė AB „LG Cargo“ – dukterinė AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovė. Komandiruotės Abu Dabyje metu J. Narkevičius „darbo vakarienės“ susitiko su LAKD, Susisiekimo ministerijos bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovais. Tąkart 713,13 Eur sąskaitą savo lėšomis padengė LAKD.
Teisiškai šiuo atveju reikšmingi du aspektai: pirma – dovanotojo ir apdovanotojo tarnybinis santykis, antra – dovanos (paslaugos) priėmimo faktas. Įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, Susisiekimo ministras su KVJUD ir LAKD yra susijęs ne tik valdymo ir kontrolės, bet ir tarnybinio pavaldumo ryšiais. Taigi egzistuoja didelė tikimybė, jog J. Narkevičiui atsiras tarnybinė būtinybė priimti su šiais dviem juridiniais asmenimis ir jų vadovų veikla susijusius sprendimus. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, įžvelgdamas galimą viešųjų ir privačių interesų konflikto atsiradimą, yra besąlygiškai įpareigojamas asmeniškai atsisakyti priimti dovanas ar paslaugas arba jas teikti. Tokią VTEK poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Pažymėtina, kad AB „LG Cargo“ atveju susisiekimo ministras nėra bendrovės savininko teises ar pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas ir jo su minėtąja bendrove nesieja tiesioginio valdymo, kontrolės ar tarnybinio pavaldumo santykiai, kurie suponuotų interesų konflikto regimybę. Taigi, nesant duomenų, kad J. Narkevičius sprendė ar galėtų spręsti tiesiogiai su AB „LG Cargo“ susijusius klausimus, tyrimą dėl šio epizodo VTEK nutraukė.
Taip pat VTEK nusprendė nutraukti tyrimą dėl ministro sutuoktinės vykdomos individualios nekilnojamojo turto nuomos veiklos, 3 tūkst. eurų vertę viršijančių iš jos kylančių sandorių bei J. Narkevičiaus vadovavimo Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) filialui Trakų rajono skyriui deklaravimo.
Priimdama sprendimą, VTEK atsižvelgė į tai, kad šiemet įsigaliojo naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Privačių interesų deklaravimo kontekste deklaruojančio asmens padėtis jame sušvelninama. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nebenustato reikalavimo deklaruoti deklaruojančiojo asmens ar jo sutuoktinio vykdomą individualią veiklą, kaip tokią. Vadovaujantis šiuo įstatymu, deklaruojantysis savo privačių interesų deklaracijoje turi nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3000 Eur, įskaitant individualios veiklos sandorius.
Pagal naują teisinį reguliavimą ministras savo privačių interesų deklaracijoje turėtų nurodyti tik tuos sutuoktinės sudarytus, 3000 Eur vertę viršijančius individualios veiklos sandorius, dėl kurių einant tarnybines pareigas ministrui gali kilti interesų konfliktas. Be to, deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų narystė ir (ar) pareigos juridiniame asmenyje, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose, taip pat turi būti deklaruota tik tokiu atveju, jeigu dėl šių aplinkybių deklaruojančiajam, einant tarnybines pareigas, egzistuoja ar gali atsirasti privatus interesas. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasi galiojančiu reglamentavimu, tyrimo VTEK dėl J.Narkevičiaus sutuoktinės vykdomos individualios veiklos ir jos sudarytų individualios veiklos sandorių bei LLS filialo Trakų skyriaus pirmininko pareigų nedeklaravimo nepradėtų.
Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas; 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pripažįsta tokio principo taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant, kad palankesnis įstatymas į praeitį galioja. Šis principas pripažįstamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje.
VTEK informacija