Žuvininkystės tarnyba baigė itin retų žuvų išleidimo į vandens telkinius darbus

0
412

Į Nerį Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų rajonų savivaldybėse įžuvinta 25 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų šiųmetukų. Į Šventosios upę Ukmergės ir Jonavos rajonų savivaldybėse išleista 20 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų šiųmetukų. Vidutinis žuvų svoris – 20 g.

Į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti aštriašnipiai eršketai, kaip ir kitos eršketinių žuvų rūšys, yra priskirti prie saugomų žuvų rūšių, todėl jų populiacijos Baltijos jūroje atkūrimui skiriamas didelis visų valstybių, kurios yra šalia Baltijos jūros, taip pat ir Lietuvos, dėmesys. Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos jau kuris laikas glaudžiai bendradarbiauja su Vokietija, Lenkija bei dar keliomis valstybėmis aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo Baltijos jūroje ir į Baltijos jūrą įtekančiose upėse klausimais. Lietuva tapo antrąja šalimi, kurioje buvo patvirtinta nacionalinė aštriašnipio eršketo A. oxyrinchus išteklių atkūrimo programa.

Į laisvę paleidžiami eršketai sužymimi elektroniniais radijo sekimo žymekliais, suteikiančiais daug informacijos apie žuvų mirtingumą, migracijos intensyvumą, greitį, trukmę, taip pat kitą šios rūšies žuvų populiacijos atkūrimui reikalingą informaciją. Nuo 2011 m. į Lietuvos upes išleista virš 200 tūkstančių aštriašnipių eršketų. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, informacijos socialiniuose tinkluose, jų populiacija gausėja.

Būtina atkreipti dėmesį, kad siekiant išsaugoti aštriašnipių eršketų išteklius nepakanka vien nuolatinio vandens telkinių įžuvinimo, būtinas visuomenės ir žvejų suinteresuotumas atkurti šių žuvų išteklius. Sugavus aštriašnipį eršketą, žvejai raginami apie tai pranešti Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriui šiais telefonų numeriais: +370 670 58 892, +370 700 14 961. Sugautą žuvį būtina paleisti atgal į vandens telkinį, neatsižvelgiant į jos dydį. Tik taip bus įmanoma atkurti šią žuvų rūšį.

Iki XIX a. pabaigos aštriašnipis eršketas sudarė svarbią žuvų bendrijos dalį visose Baltijos jūrą supančiose šalyse. Lietuvoje jis buvo sutinkamas Nemune ir jo didžiuosiuose intakuose: Neryje, Merkyje, Šventojoje, o taip pat Baltijos jūros priekrantės vandenyse. Didėjantis užterštumas, upių tvenkimas ir melioravimas nuskurdino buveines, o drastiška šių žuvų žvejyba XX a. viduryje lėmė šios žuvų rūšies išnykimą. Paskutinis Atlantinis eršketas Baltijos jūroje pagautas 1996 m. prie Saremo salos, Lietuvos vandenyse – 1975 m. ties Palanga.