Į Vilnių pirmą kartą atkeliavo Ukrainos civilizacijų paroda – nuo Tripolės kultūros iki skitų aukso

0
262

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Ukrainos nacionalinis istorijos muziejus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės 30-ties metų jubiliejaus išvakarėse (kovo 10 d., antradienį, 17 val.) Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaro unikalią ekpoziciją. Parodą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis. Parodą atidarys LR kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Andrijus Parubijus, Ukrainos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Volodymyras Jatsenkivskis, Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius Bohdanas Patryliakas, Lietuvoje gyvenantis švedas, pagalbos Ukrainai aktyvistas Jonas Ohman.

Ukraina – didžiausia valstybė, kurios visa teritorija yra Europoje. Jos savitos kultūros šaknys glūdi gilioje senovėje. Turtingą istorinę praeitį menanti valstybė visada buvo neatsiejama Europos ir pasaulio kultūros dalis.

Panagija su grandinėle. XII–XV a. Kijevo Rusia, Bizantija. Radimvietė nežinoma

Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama daugiau kaip 80 originalių artefaktų iš Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinio. Galima susipažinti su šios žemės istorija ir kultūra – nuo akmens ir bronzos amžių iki nesenų įvykių revoliuciniame Maidane. Ikirašytinę Ukrainos istoriją pristato Tripolės kultūros antropomorfinės plastikos pavyzdžiai, bronzos epochos unikalus kalendorius, pirmųjų istoriškai užfiksuotų tautų, gyvenančių Ukrainos teritorijoje – kimerų, skitų, sarmatų, gotų, hunų, antų – paveldas.

Strėlinės apmušalas. IV a. pr. Kr. Skitų kultūra. Melitopolio pilkapis, Zaporožės sr.

Ypatingo dėmesio verti visame pasaulyje žinomi senojo meno šedevrai iš skitų vadų pilkapių. Kijevo Rusios epochai atstovauja plataus spektro archeologiniai radiniai – nuo buitinių daiktų iki juvelyrinių papuošalų ir krikščionių kulto reikmenų, kuriuos pagamino Kijevo Rusios ir Bizantijos meistrai.

Toros ritinio karūna. XIX a. vidurys. Žydų kultūra. Podolės Kamenecas

Lankytojų dėmesiui taip pat pasiūlyti XIV–XVIII a. artefaktai, tarp kurių galima pamatyti radinių iš Kijevo pilies, pastatytos pagal lietuvių valdovų įsakymą, Kijevo rotušės vėtrungę, Evangeliją sidabriniuose rėmuose iš Kijevo Pečorų lauros spaustuvės bei kitų ukrainiečių meistrų dirbinių. Ukrainos konfesinę ir tautinę įvairovę atspindi judėjų ir Krymo totorių XIX a –XX a. pr. dailės kūriniai. Parodoje eksponuojami du svarbūs objektai iš Maidano aikštės – sukilimo dalyvių sukurti skydas ir šalmas, Orumo revoliucijos simboliai.

Paroda veiks iki 2020 m. liepos 12 d.

Paukščio plėšrūno pavidalo fibula. VI a. Gotai, radimvietė nežinoma