Šiandien bebrais pravardžiuojamų socialdarbiečių Seimo frakcijos seniūnas Andrius Palionis spaudos konferencijoje pristato „Dvimiesčio Vilnius – Kaunas koncepcijos tikslus, sukūrimo priemones – laukiamus rezultatus“. Renginyje – ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas, dvimiesčio koncepcijos kūrėjas Jurgis Vanagas bei Asociacijos „Metro sąjūdis” valdybos pirmininkas inžinierius Juozas Zykus.
Iniciatyvos šalininkai nori ne tik didmiesčių susijungimo, bet ir juos perrausti ir įrengti metro.
Juokai juokais, bet kuo toliau – tuo įdomiau. Nekilnojamojo turto kainų augimas Kaune ir Vilniuje – beprecedentis. O tai reiškia, jog Neries upe jau nuo senovės sujungti miestai auga ir plečiasi.
Registrų centro duomenys šokiruoja
Vilniuje, preliminariais duomenimis, pirmąjį pusmetį parduota beveik 5,7 tūkst. butų – 4,3 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, Kaune – 2,4 tūkst. (7,8 proc. daugiau), Klaipėdoje – 1,5 tūkst. (5,3 proc. daugiau), Šiauliuose -816 (11,6 proc. daugiau), Panevėžyje – 613 (17,2 proc. daugiau).
Vien per birželį sostinėje sandoriais perleista 936 butai – 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį ir 3,7 proc. mažiau nei šių metų gegužę, Kaune – 442 (atitinkamai 3 proc. daugiau ir 4,2 proc. daugiau), Klaipėdoje – 219 (atitinkamai 16,7 proc. mažiau ir 26,8 proc. mažiau), Šiauliuose – 124 (atitinkamai 1,6 proc. daugiau ir 17,9 proc. mažiau), Panevėžyje – 95 (atitinkamai 8 proc. daugiau ir 6 proc. mažiau).
Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 5,4 tūkst. gyvenamųjų namų – 8,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4,9 tūkst.), o vien tik birželį – 966 (pernai birželį – 955, šių metų gegužę – 1 117).
„Juridinių asmenų registrą pirmąjį pusmetį toliau aktyviai pildė nauji juridiniai asmenys – viso įvairių formų juridinių asmenų per šį laikotarpį įsteigta 6,5 tūkst., arba 6 proc. daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Lietuvoje toliau sparčiai daugėjo naujų mažųjų bendrijų – viso įsteigta 2,5 tūkst. – 23 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį, daugėjo naujai steigiamų viešųjų įstaigų bei asociacijų”, – įžvalgomis dalinasi Registrų centro analitikas P. Rudzkis
Viso liepos 1 dieną šalyje buvo įregistruota apie 240 tūkst. juridinių asmenų (3 proc. daugiau nei 2018 m. liepos 1 dieną), tačiau dalis (apie 30 tūkst.) juridinių asmenų yra laikomi neveiksniais, jau eilę metų Registrų centrui neteikiančiais jokių duomenų. Žvelgiant į teisines formas daugiausiai Lietuvoje yra uždarųjų akcinių bendrovių – viso apie 130 tūkst., taip pat populiarios yra mažosios bendrijos (18 tūkst.) ir individualios įmonės (35 tūkst.), tiesa, pastarųjų skaičius kasmet vis mažėja.
„Stebint gyventojų skaičiaus pokytį matome, kad savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių šiuo metu yra deklaravę 3,03 mln. žmonių. Palyginti su šių metų pradžia, teigiamas savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus pokytis fiksuotas trijų šalies didmiesčių ir jų rajonų savivaldybėse, taip pat Šiaulių mieste, Palangoje, Elektrėnuose ir Neringoje. Registrų centro skelbiamas gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius dėl taikomų skirtingų metodologijų nesutampa su Statistikos departamento skelbiamu nuolatiniu gyventojų skaičiumi. Pavyzdžiui, į užsienį išvykęs ir ten jau kurį laiką gyvenantis asmuo ne visuomet deklaruoja savo išvykimą”, – sako Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.