Jei dalyvauji Lietuvai svarbaus projekto statyboje, dar nereiškia, kad garantuojamas atlygis už darbus. Valdžia giriasi Vilniaus kogeneracine jėgaine (VKJ), o įmonė „Dzūkijos statyba“, viena iš subrangovų, neatgauna beveik 350 tūkst. eurų.
„Dzūkijos statyba“ Vilniaus kogeneracinės jėginės (VKJ) statybos projekte dalyvavo kaip subrangovė – atliko biokuro katilinės pamato, monolitinės laiptinės bei trijų biokuro silosų betonavimo darbus. Minėtiems darbams juos pasamdė vieno iš VKJ generalinių rangovų – „Rafako“ – antrinė įmonė PBG.
„Mūsų įmonei ne kasdien pasitaiko vykdyti tokios apimties ir tokio pobūdžio darbus, kokius atlikome Vilniaus KJ. Betonavome pamatus, kurių storis siekia iki 2 m, o išmatavimai – 50×50 m, per 2,5 paros į šią konstrukciją nepertraukiamai buvo supilta daugiau kaip 3,8 tūkst. kub. m betono. Tai buvo iššūkis ne tik mums, bet ir kitam mūsų nuolatiniam partneriui – „Betono centrui“. Betonuojant tokias masyvias konstrukcijas, kyla įvairių rizikų, kurias mes sėkmingai suvaldėme. Ne kiekvieną dieną tenka betonuoti ir daugiau kaip 66 m aukščio monolitinius bokštus – biokuro katilinės laiptinę, kurios betonavimas vyko nepertraukiamu slenkančių klojinių metodu ir užtruko 19 parų. Tokiu pačiu metodu betonavome ir 3 biokuro silosus. Kiekvieno iš jų skersmuo yra 25 m, o aukštis 15 m. Vieno siloso betonavimas užtrukdavo apie 5 paras, – pasakoja apie sudėtingus darbus VKJ statyboje įmonės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Edvardas Mačiulaitis. – Iš esmės visi unikalūs konstruktyvai įgyvendinti, darbai atlikti tinkamai – užsakovai neturėjo jokių pretenzijų dėl darbų organizavimo, saugos, kokybės ar atlikimo terminų. Nuoširdžiai džiaugėmės, kad dar kartą įtvirtinome savo patirtį betonuojant konstrukcijas nepertraukiamu slenkančių klojinių metodu, puikiai jautėmės prisidėję prie Lietuvai svarbaus projekto. Tačiau. Trijų monolitinių biokuro silosų betonavimo darbus baigėme 2020 m. birželį, o pagal sutartį už darbus buvo numatyta atsiskaityti per 30 dienų, tačiau iki šiol nesulaukiame apie trečdalio – beveik 350 tūkst. eurų – pinigų už atliktus darbus.“
Kaip sakė įmonės vadovas, su Lenkijos įmone tapo sudėtinga arba visiškai neįmanoma komunikuoti. Nepatvirtintomis žiniomis, Lenkijos įmonė iki šiol liko skolinga ir kitoms projekte dalyvavusioms Lietuvos įmonėms. E. Mačiulaičio žodžiais, sunku patikėti, kad tokia situacija ištiko dirbant projekte, kuris buvo pristatomas kaip itin reikšmingas Lietuvai.
Finansų ministerija kratosi atsakomybės
Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendina AB „Ignitis grupė“, kurios savininkas yra LR Finansų ministerija. Tačiau Statybunaujienos.lt paprašyta pakomentuoti situaciją, Finansų ministerijos komunikacijos skyriaus atstovė Justina Kazragytė atsakė, jog šie klausimai turėtų būti adresuoti „Ignitis grupei“.
„Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendina AB „Ignitis grupė“, kuri teisės aktų nustatyta tvarka, sutarčių pagrindu, pasitelkia rangovus įvairiems projekto darbams atlikti. Kadangi projektas įgyvendinamas ES struktūrinių fondų ir Europos investicijų banko skolintomis lėšomis, lėšų panaudojimą pagal paskirtį tikrina ir vertina Lietuvoje – už ES struktūrinių lėšų panaudojimą atsakingos institucijos, taip pat AB „Ignitis grupė“ kreditorius Europos investicijų bankas. Finansų ministerijai pavaldžios įstaigos pačios savarankiškai priima sprendimus kasdieniuose veiklos procesuose, todėl dėl detalesnės informacijos siūlome kreiptis į AB „Ignitis grupė“, – pateikė atsakymą J. Kazragytė.