Lietuviai pernai dažniau skolinosi didesniems pirkiniams, o ne greitajam vartojimui

0
216

Suteiktų vartojimo kreditų praėjusiais metais sumažėjo 16 proc., tačiau išaugo vidutinė skolos suma – ji pakilo 46 proc. nuo 1231 eurų 2020 m. iki 2048 eurų 2021 m., rodo naujausia Lietuvos banko statistika. Taip pat 23 proc. padidėjo bendra vartotojų pasiskolinta suma, 2020 m. siekusi 390 mln. eurų, o pernai – 481 mln. eurų. Anot vartojimo kreditų rinkos ekspertų, toks pokytis žymi, kad daugiau gyventojų skolinasi didesniems, gerai apgalvotiems pirkiniams, rečiau pasiduoda impulsyviam pirkimui.

Skolinimosi platformos „Vivus.lt“ duomenimis, pernai suteikta daugiau vartojimo paskolų, kurių suma yra didesnė, klientai rečiau skolinosi mažesnes pinigų sumas. Anot bendrovės vadovės Giedrės Štuopės, augant atlyginimams ir pragyvenimo lygiui, keičiasi ir klientų įpročiai.

„Pastebėjome, jog praėjusiais metais mažųjų kreditų (iki 290 eurų) paklausa kasdienėms išlaidoms, tokioms kaip maistas, rūbai, mokesčiai, buvo mažesnė, gyventojai dažniau skolinosi didesnes, 1000-2000 eurų sumas. Tokiems pokyčiams įtakos turėjo ir pandemija, kuri pakoregavo skolinimosi įpročius. Žmonėms vis labiau rūpi jų gyvenimo kokybė, todėl jie dažniau skolinasi namų remontui, namų aplinkos gerinimui, taip pat ir sveikatinimosi paslaugoms, kvalifikacijos kėlimui įvairiuose kursuose, seminaruose.“

Lietuvos banko duomenimis, pernai vartojimo kredito portfelis augo greičiau nei susietojo kredito (lizingo) portfelis. Lyginant su 2020 m. ketvirtuoju ketvirčiu, 2021 m. susietojo kredito portfelis padidėjo 15 proc., o vartojimo kredito – 22 proc.  G. Štuopė atkreipia dėmesį, jog bręstant vartojimo kredito rinkai, žmonės vis dažniau renkasi galimybę finansuoti pirkinius renkantis vartojimo kreditą, o ne išperkamąją nuomą.

„Nors griežto karantino metu apmažėjo besiskolinančių automobiliui, 2021-aisiais paskola automobiliui vėl pateko į dažniausių priežasčių, kam žmonės skolinasi, sąrašą. Atlaisvinus pandemijos suvaržymus, gyventojai sugrįžo į darbovietes, todėl nuosavos transporto priemonės vėl tapo aktualios. Kasmetinės klientų apklausos duomenys rodo, jog pernai suteiktų paskolų automobiliui kiekis sugrįžo į priešpandeminį lygį – transporto priemonei atnaujinti skolinosi apie 15 proc. klientų“, – sako G. Štuopė.

Didėjanti klientų branda

„Vivus.lt“ vadovės teigimu, tai, kad klientai atsakingiau žiūri į skolinimąsi, o sudarydami vartojimo kredito sutartį dažniau skolinasi būsto remontui, automobiliui, sveikatinimo paslaugoms ar kitiems gyvenimo kokybės pokyčiams, rodo vartotojų brandą ir pamažu besikeičiantį požiūrį.

„Trumpalaikiai malonumai jau kuris laikas nebėra gyventojų prioritetų sąraše. Kur kas daugiau dėmesio skiriama atsakingam finansų valdymui ir planavimui. Žinoma, vis dar sulaukiame besiskolinančių netikėtoms, neplanuotoms išlaidoms, tačiau tokios paskolos rečiau yra susijusios su nebūtinais pirkiniais. Taip pat pastebėjome, jog žmonės rečiau skolinasi kitiems finansiniams įsipareigojimams padengti. Tai leidžia manyti, kad jie tampa labiau planuojantys ir geriau įvertinantys jau turimus įsipareigojimus“, – sako G. Štuopė.

Anot bendrovės vadovės, pamažu keičiasi ir žmonių požiūris į vartojimo paskolą – skolintis svarbiems pirkiniams ar sveikatinimosi procedūroms darosi vis mažiau gėda.