Naujam gyvenimui bandoma prikelti Vitebsko (Baltarusija) žydų paveldą

0
318

Kultūros paveldo departamento (KPD) Alytaus – Marijampolės teritorinio skyriaus vyr. specialistė, menotyros mokslų daktarė Margarita Janušonienė dalyvavo nuotolinėje diskusijoje dėl netoli Smolensko esančio miesto sinagogos liekanų ateities. Šioje šventykloje, dar vadinamoje Didžiąja Liubavičiaus sinagoga, meldėsi žymaus dailininko Marko Šagalo (Marc Chagall) šeima, gyvenusi gretimoje gatvėje.

Baltarusijoje yra išlikusios 124 sinagogos, iš kurių 18 turi Baltarusijos istorinio – kultūrinio pastato statusą. Dauguma sinagogų yra apleistos ir nenaudojamos kaip žydų maldos namai.  Labai blogos būklės ir šis Vitebsko sinagogos pastatas: apleistas, be stogo. M. Šagalo muziejaus Vitebske darbuotojai kartu su kitomis miesto kultūrinėmis organizacijomis organizavo nuotolinį pokalbį apie pastato ateities perspektyvas.

M. Janušonienė 2019 metais grupei Europos Humanitarinio instituto studentų, Baltarusijos paveldosaugininkų ir restauratorių vedė ekskursiją po tuomet dar restauruojamą, dabar jau restauruotą Alytaus sinagogos pastatą, todėl buvo pakviesta pasidalinti gerąja patirtimi. Pranešimą „Alytaus miesto sinagogos tvarkybos darbų istorija (2016-2020)” nuotolinėje diskusijoje skaičiusi M. Janušonienė pasakojo, kad šiuo metu Vitebsko sinagogos pastato liekanos priklauso miesto savivaldybei. Paskelbus, kad pastatas parduodamas, atsirado verslininkas, kuris kartu su Vitebsko M. Šagalo muziejaus darbuotojais bando pastatą įsigyti ir dalį jo skirti Vitebsko žydų kultūros istorijos ekspozicijai, kitą dalį pritaikyti verslo poreikiams (ofisams). Nuotolinėje diskusijoje dalyvavo ir paveldo specialistai iš Lenkijos. Buvo pristatyti Tikocino sinagogos restauravimo darbai.

„Pradžioje būtina atlikti daug Vitebsko sinagogos tyrimų, tuomet – parengti gerą projektą. Didžiulė dalis pastato sunykusi, tačiau yra išlikę pakankamai daug ikonografinės medžiagos atkūrimui. Atkurti bus įmanoma statinio architektūrą. Sienų tapyba, manau, prarasta visiškai. Artimiausiuose diskusijos rengėjų planuose – pastato vidaus iškuopimas ir aplinkos sutvarkymas”, – pasakojo M. Janušonienė.

Kaip rašo Baltarusijos žiniasklaida,  šios Vitebsko sinagogos, esančios Revoliucinėje gatvėje, liekanos parduodamos už vieną bazinį atlyginimą arba nemokamai su sąlyga, kad bus įgyvendintas investicinis projektas.

Sinagoga buvo pastatyta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Tuo metu Vitebske veikė daugiau kaip 50 sinagogų. Gyventojų surašymo duomenimis, 1897 m. žydai sudarė 52,4 proc. Vitebsko gyventojų. 1923 m. sinagogą uždarė, čia įsikūrė aeroklubas, paskui veikė kultūros namai, galiausiai pastatas buvo paverstas sandėliu. Miesto kraštotyrininkų ir kultūrininkų iniciatyva prieš daugiau nei metus sinagogos griuvėsiuose surengta talka, kiek įmanoma aptvarkytas avarinės būklės pastatas, pritvirtinta informacinė lenta.

Nuo 13 a. iki 18 a. pabaigos miestas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1772 m. Vitebską užėmė Rusija.

 

KPD informacija

Vitebsko Didžiosios Liubavičiaus sinagogos liekanos. Shalom.by nuotrauka