Rusijos agresija prieš Ukrainą ir blogėjanti regiono saugumo situacija lemia, kad Lietuva gynybai skiria daugiau lėšų ir dėmesio

0
79

Tai leidžia spartinti iš anksto parengtų ilgalaikių planų įgyvendinimą. Ginkluotė įsigyjama apgalvotai ir turint aiškią ilgalaikę viziją, kokia turi būti Lietuvos kariuomenė, kaip ji modernėja ir stiprėja bei ko mes siekiame.

Lietuva šiandien teikia pirmenybę penkių šiuo metu aukščiausio prioriteto pajėgumų vystymui: Lietuvos kariuomenės manevro sausumoje, antžeminės oro erdvės gynybos, netiesioginės paramos ugnimi ir žvalgybos pajėgumams bei individualaus kario ekipuotės ir sąlygų kariams gerinimui, infrastruktūros kūrimui.

Pasak Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Plėtros planavimo valdybos viršininko pulkininko Rolando Greibaus, atsižvelgiant į šiuos prioritetus perkama lengvoji ginkluotė, šarvuotos transporto priemonės, dronai ar artilerinės sistemos. Kariniai įsigijimai nėra atsitiktiniai ar spontaniški, viskas planuojama ne vieneriems metams į priekį ir prioretizuojami tarpusavyje.

Nuo HIMARS iki 500 šarvuotų visureigių

Lietuva ginkluotės ir sistemų modernizacijai bei infrastruktūros vystymui skiria trečdalį viso gynybos biudžeto. 2023 metais modernizacijai suplanuota 750 mln. eurų.

„Pajėgumų planavime siekiame balanso. Deja, negalime turėti visko, ko norėtume ar ko reikėtų iš karto. Ginkluotė, sistemos yra brangios, o ir gamybos laikas šiuo metu – išsitęsęs. Girdime įvairių pasiūlymų ir rekomendacijų dėl tam tikrų sričių vystymo, bet siekiame subalansuoti pagal tai, kiek resursų turime ir kokius pajėgumus vystome“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Plėtros planavimo valdybos viršininkas plk. R. Greibus.

Tarkime, vieni didžiausių Lietuvos karinių pirkinių HIMARS sistemos, kurias, beje, perka ne tik Lietuva, bet ir kitos dvi Baltijos šalys, smarkiai didina viso regiono saugumą ir suteikia paramą kariuomenės divizijai.

Tam pačiam tikslui reikalingos ir savaeigės haubicos PZH 2000 ar savaeigės 155 mm haubicos „Caesar Mark 2“. Šios haubicos yra itin mobilios, daugiafunkcinės ir, kaip ir minosvaidžiai, suteikia paramą ir palaikymą kariuomenės brigadoms.

Šiuolaikinis karas tik patvirtino, kad artilerija arba netiesioginė ugnies parama yra esminė kovos priemonė, kuri, kaip tarkime „Ceasar Mark 2“ haubicos, labai gerai pasirodė Ukrainoje.

Manevro sausumoje pajėgumas apima ir prieštankinės ginkluotės vystymą. Situacija Ukrainoje patvirtino, kad seniai suplanuotas pajėgumo vystymas yra teisingas ir jį reikia tik spartinti. Tiek gintis, tiek apsaugoti savo sausumos karius ir kitus pajėgumus. Tam stiprinti Lietuvos kariuomenė vysto keturias prieštankinio gebėjimo dalis, įsigyjama prieštankinė ginkluotė, kuri geba naikinti šarvuotą techniką trumpu, vidutiniu, ilgu ir labai ilgu nuotoliu.

Lietuva nemažai dėmesio skiria ir šarvuotų šiuolaikinių kovos mašinų pirkimui, tokių kaip „Boxer-Vilkas“. Pasak kariuomenės specialistų, šie įsigijimai skirti tam, kad kariai galėtų judėti greitai, turėtų tinkamą apsaugą ir didelę ugnies galią.

Lietuva taip pat perka apie 500 vienetų šarvuotų visureigių JLTV (angl. Joint Light Tactical Vehicle). Kai visi jie bus pristatyti, sukursime mobilų ir šarvuotą pajėgumą. Visa tai, kad kariai būtų kuo labiau apsaugoti, galėtų judėti šarvuotoje mašinoje.

Daug dėmesio antžeminei gynybai

Kitas svarbus pajėgumas, kurio vystymui šiuo metu skiriame daug dėmesio, yra antžeminė oro gynyba ir kova su bepilotinėmis sistemomis ar dronais. Toliau vystomos NASAMS sistemos, kurios yra plačiausiai NATO šalyse naudojamos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos. Kartu Lietuva paskelbė siekianti pirkti ir AMRAMM raketas, kurios naudojamos kartu su NASAMS.

Ši oro gynybos sistema skirta tam tikro ploto gynybai, tai gali būti miesto dalis, svarbus strateginis objektas ar kita karinė infrastruktūra, kurią svarbu apsaugoti nuo priešo raketų.

Pasak plk. R. Greibaus, antžeminė oro gynyba yra skėtis, kuris saugo tiek nuo raketų, tiek nuo dronų. Oro gynybos, kurioje dalyvauja oro gynybos naikintuvai, pajėgumų, jei prireiktų, gausime iš sąjungininkų. Savarankiškai nusipirkti oro gynybai skirtus lėktuvus ar ilgo nuotolio antžemines sistemas Lietuvai, artimiausioje perspektyvoje, būtų per brangu.

Dar vienas itin svarbus pajėgumas, kurio vystymu rūpinasi Lietuvos kariuomenė yra žvalgybos gebėjimai. Tai ir radarai, skirti erdvės stebėjimui ir bepiločiai, kitos oro erdvės stebėjimo sistemos.

Anot Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Plėtros planavimo valdybos viršininko, bepiločių orlaivių klausimas yra itin aktualus, nes jie gali būti naudojami ne tik žvalgybai, bet ir kitoms operacijoms. O ir apsisaugoti nuo dronų – būtina. Taigi, žvalgybos pajėgumai yra susiję su netiesiogine ugnies parama, nes dronai dažnai būna karių akys.

Visgi dronai yra ne tik daugybę galimybių, bet ir daug pavojų suteikiantys įrenginiai, todėl reikalingos trumpo nuotolio oro gynybos ir kovos su bepiločiais sistemos. Svarstoma pirkti ir mobilias ant JLTV montuojamas oro gynybos sistemas, kad kariai greitai ir efektyviai galėtų sumedžioti droną. Dronai-kamikadzės taip pat yra kariuomenės ginkluotės sąraše, nes karas Ukrainoje, o ir ankstesnės prognozės rodė, kad dronų sistemos vaidins itin svarbų vaidmenį.

„Manome, kad dabar, matydami situaciją Ukrainoje, turime pasirūpinti, jog dronų sklaida kariniuose vienetuose turi būti stipriai plečiama. Nes to reikalauja situacija ir besikeičiantis karo pobūdis“, – kalbėjo Gynybos štabo Plėtros planavimo valdybos viršininkas plk. R. Greibus.

Turi didelių tikslų bei lūkesčių tolesnei plėtrai

Anot plk. R. Greibaus, be išvardytų kariuomenės pajėgumų, kuriems šiuo metu skiriama daugiausiai dėmesio, yra vykdomi ir kiti svarbūs įsigijimai – perkami radarai, jūrų sensoriai, atnaujinamas priešmininių laivų bei sraigtasparnių parkas. Pastarųjų kariuomenei reikia ne tik savoms užduotims vykdyti, bet ir atlikti paieškos ir gelbėjimo operacijas.

Analizuojama ir tankų įsigijimo galimybė, nors pripažįstama, kad tam prireiktų papildomų finansų. Tankai itin sustiprintų sausumos pajėgas, padidintų jų manevro laisvę.  

Įsigijimai, vizija, kaip viskas turi atrodyti bei derėti, yra planuojami dešimčiai metų į priekį. Žinoma, besikeičiant situacijai planai yra peržiūrimi, bet jie kuriami taip, kad nė viena kariuomenės sritis neliktų nepastebėta.

Per trejus metus gynybos biudžetas išaugo beveik dvigubai ir 2023 m. viršija 2,5 proc. nuo BVP lygį. Tai leidžia paspartinti Lietuvos kariuomenei svarbios ginkluotės ir infrastruktūros įsigijimus. Šiuo metu Lietuvos kariuomenė yra stipresnė nei bet kada ir turi didelių tikslų bei lūkesčių tolesnei plėtrai.

KAM informacija