Lenkijoje lietuviai šiemet pirko daugiau, vasarą apsiperkančiųjų patrigubėja

0
261

Prekių kainomis nepatenkinti tautiečiai ir toliau aktyviai apsipirkinėja pas kaimynus lenkus. Šios šalies parduotuvėse vien Šiaulių banko klientai nuo metų pradžios jau išleido daugiau nei tris milijonus eurų. Tikėtina, kad artėjant rudeniui suma gerokai padidės.

„Kaip ir kasmet, vasarą stebime padidėjusį lietuvių pirkėjų srautą į Lenkiją. Analizuojant lietuvių atsiskaitymus Lenkijos prekybos centruose, pinigų gryninimosi operacijas, matome, kad jau nuo metų pradžios daugiau tautiečių pinigus leidžia kaimyninėje šalyje. Be abejo, pagrindinė priežastis – mažesnės kainos prekybos tinkluose. Tačiau išlaidų Lenkijoje daugėja ne tik dėl to – į šią šalį daugiau keliaujame atostogų laikotarpiu“, – sako Andrius Kamarauskas, Šiaulių banko Kasdienės bankininkystės departamento direktorius.

Vidutiniškai vienas pirkėjas apsipirkimo Lenkijoje metu šiemet išleido kiek daugiau nei 27 Eur, dešimtadaliu daugiau nei per tą patį laiką praėjusiais metais.

Populiariausios – pasienio parduotuvės

Apsipirkti į Lenkiją kaip ir anksčiau dažniausiai važiuojama dėl pigesnių maisto, namų apyvokos prekių. Šiaulių banko klientų mokėjimo kortelių atsiskaitymo duomenys rodo, kad populiariausios apsipirkimo vietos – maisto prekių parduotuvės, namų apyvokos prekių parduotuvės, degalinės.

Daugiausia buvo atsiskaitoma pasienyje su Lietuva esančiuose prekybos vietose – Suvalkuose, Seinuose, Augustave.

Pagal apyvartą daugiausia buvo apsiperkama ,,Kaufland“ prekybos centre Suvalkuose. Jame buvo atsiskaityta už 83 tūkst. Eur, net ketvirtadaliu (25,9 proc.) daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu. 

„Netoli sienos gyvenantiems lietuviams jau seniai nebėra jokio skirtumo, ar pirkti šalia esančioje parduotuvėje, ar pavažiuoti dešimtį ar dvi dešimtis kilometrų ir apsipirkinėti kaimyninėje šalyje. Šiemet Šiaulių banko klientai Lenkijoje savo mokėjimo kortelėmis prekybos vietose atsiskaitė už 3,2 mln. Eur, 2 proc. daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu. Atsiskaityta buvo beveik 117 tūkst. kartų., 6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Akivaizdu, kad apsipirkimo Lenkijoje populiarumas niekur nedingo“, – sako A. Kamarauskas.

Kaip rodo banko statistika, vienas pirkėjas Lenkijos prekybos centruose vidutiniškai vieno apsipirkimo metu išleisdavo 75,91 Eur – 22 proc. daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Lenkijos Vyriausios Statistikos valdybos duomenimis, vienas pirkėjas iš Lietuvos Lenkijoje praėjusiais metais vidutiniškai išleido 236 zlotų (60 Eur). Iš Lietuvos į Lenkiją pernai atvyko 13 proc. daugiau asmenų ir išleido 28 proc. daugiau pinigų. Jeigu pirmas ketvirtis labiau yra skirtas apsipirkimui, tai antrąjį ketvirtį stiprina turizmas.

Be jokios abejonės, Lietuvos gyventojų išlaidos auga dėl augančios infliacijos ir augančių kainų, tai didina ir lietuvių srautą į Lenkiją ir išleidžiamas sumas.


Gryninosi mažiau

Įdomu tai, kad lietuviai šiais metais Lenkijoje iš bankomatų gryninosi mažiau pinigų – 24 proc. mažiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu. Buvo fiksuojamas atsiskaitymų kortelėmis prekybos vietose didėjimas, tačiau mažėjo pinigų išgryninimo iš bankomatų kiekis.

Pinigai nuo metų pradžios gryninti vos 823 kartus, o tai yra dešimtadaliu rečiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu.   

Vidutiniškai per vieną kartą buvo išsigryninama kiek daugiau nei 159 Eur.

„Galima daryti prielaidą, kad iš viso Šiaulių banko klientai Lenkijoje šiemet jau išleido daugiau nei 3,3 mln. Eur – atsiskaitė kortele fizinėse prekybos vietose ir išsigrynino pinigus iš bankomatų. Taigi pastebimos nedidelės išlaidų Lenkijoje didėjimo tendencijos. Galima prognozuoti, kad padidėjimas bus dar didesnis“, – sako A. Kamarauskas.
 

Kainos mažesnės, bet būtini namų darbai

Petras Čepkauskas,  maisto kainas stebinčio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas, sako, kad vasarą Lenkijoje apsiperkančių lietuvių skaičius smarkiai išauga. Tai, žinoma, lemia ir tai, kad šiuo metu smarkiai padaugėja atostogaujančiųjų.

„Antrojo ir trečiojo ketvirčių metu pirkėjų srautas iš Lietuvos į Lenkiją išauga 30-40 proc., didėja ir išlaidos. Šie metai bus turizmo Lenkijoje metai, nes lietuviai pradeda vertinti ir tai, kad turizmo paslaugos Lenkijoje yra ir pigesnės, ir įvairesnės – nuo jūros iki kalnų“, – dėsto P. Čepkauskas.

Pasak jo, tai patvirtina ir apsilankymų Lenkijoje gylis – jei pirmąjį metų ketvirtį vos 23 proc. lietuvių įvažiuoja į Lenkiją giliau nei 30 km, tai vasarą situacija keičiasi – tokių keliautojų kiekis dvigubėja ar net trigubėja.

Jis patvirtina, kad lietuvius apsipirkti į Lenkiją iš tiesų traukia pigesnės prekės, ypač maisto produktai, kurių kainos šioje šalyje vidutiniškai kainuoja apie 30 proc. mažiau.

„Be jokios abejonės, norėdami pasinaudoti kainų skirtumais, pirkėjai privalo atlikti namų darbus – tai yra peržiūrėti tinklų, į kuriuos vyksta, leidinius, parsisiųsti programėles. Kitaip sutaupymas nebus reikšmingas, nes per akcijas ir Lietuvos tinklai taiko vidutiniškai 30 proc. nuolaidas. Jei lyginsime įprastas kainas Lenkijoje su akcijinėmis Lietuvoje, skirtumas bus 10-15 proc.“, – dėsto pašnekovas.

Jis pastebi, kad pačios populiariausios ir daugiausia sutaupyti leidžiančios prekės yra mėsa, pieno produktai, kiti įvairūs maisto produktai, buitinė chemija, higienos prekės, tabakas ir alkoholis.

„Pagrindinis skirtumas su praeitais metais – mažesnis degalų pirkimas, nes Lenkijoje grąžinti akcizai beveik sulygino kainas“, – sako jis.