Reikšmingi pokyčiai dvejose Vilniaus apskrities savivaldybėse pagal nedarbo lygį: liūdniausia padėtis jau ne Ukmergėje, bet Širvintose

0
289

Ilgą laiką „geriausius“ rezultatus demonstravę ukmergiškiai bedarbiai „lyderių“ pozicijas užleido širvintiškiams. Šuolis per paskutinį mėnesį stulbinantis – Širvintose darbo neturinčių asmenų padaugėjo beveik 5 proc. Per tą patį laiką Ukmergės rajone bedarbių sumažėjo beveik 1,5 proc.
Vilniaus apskrityje šiuo metu nedarbo lygis 14,2 proc.
Vilniaus mieste – 14,1 proc., prieš mėnesį buvo 13,8 proc.
Vilniaus rajone – 15 proc., buvo 14,6 proc.
Šalčininkuose – 17,9 proc., buvo 17,5 proc.
Širvintose – 22,9 proc., buvo 18,2 proc.
Švenčionyse – 13 proc., buvo 12,6 proc.
Trakuose – 15 proc., buvo 14,7 proc.
Elektrėnuose – 15 proc., buvo 14,6 proc.
Ukmergėje – 19,6 proc., buvo 21 proc.
Užimtumo tarnyba informuoja, jog šalyje antrojo karantino laikotarpiu situacija darbo rinkoje išlieka stabilesnė lyginant su situacija pernai pavasarį. Sausį kreipėsi 20,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų – tai 6,5 proc. mažiau, palyginti su gruodžiu, ir beveik trečdaliu (31,8 proc.) mažiau nei 2020 metų sausį. Jaunimo registruoto nedarbo rodiklis mažėjo labiausiai – 0,4 proc. punkto iki 15,6 proc. Nedirbantis jaunimas pernai tokiu pat metu sudarė 6,2 proc. 16-29 metų amžiaus šalies gyventojų.
Vasario 1 d. Lietuvoje darbo ieškojo 282 tūkst. asmenų – tai 16,4 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Registruotas nedarbo rodiklis sausį paaugo 0,4 proc. punkto – didžiausią įtaką tam turėjo įprastinis darbo rinkos sulėtėjimas žiemos sezonu.
„Darbo rinkai didžiausią įtaką šiuo metu turi sezoniškumas, kai daugelio sektorių veiklų apimtys yra sumažėjusios ir darbo pasiūlymų mažiau, todėl darbo paieška trunka ilgiau bei įsidarbinti sunkiau. Tai lemia registruoto nedarbo didėjimą, tačiau tai vyksta lėčiau, nei pavasarį. Ir žemės ūkis, ir statybos intensyvesnes darbuotojų paieškas paprastai pradeda kovą“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Darbdaviai per mėnesį įregistravo 20,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo jėgos paklausa mažėjo 7,8 proc., palyginti su gruodžiu. Labiausiai augo suvirintojų ir statybos vadovų poreikis. Sumažėjo darbo pasiūlymų statybinių profesijų darbininkams – izoliuotojams, pakuotojams (rankomis), tinkuotojams, grindų ir plytelių klojėjams, prekių krovėjams į lentynas, betonuotojams ir betono apdailininkams. Rinkoje laisvų vietų pakankamai sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, valytojams, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojams, reklamos ir rinkodaros specialistams bei dažytojams.