Seimo nariai svarstys teisės aktų pakeitimų projektus, kuriais, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas.
„Higienos institutas teigia, kad kasmet vidutiniškai įregistruojama tiktai apie pusšimtis smurto atvejų prieš medikus, tačiau bendraujant su medikų bendruomene, klausant jų ir komitetuose, ir klausymų metu akivaizdu, kad to smurto atvejų yra kur kas daugiau, tiktai jie dažniausiai yra neregistruojami. Ypač dažni smurto atvejai yra prieš greitosios medicinos pagalbos gydytojus, paramedikus, skubiosios pagalbos gydytojus, šeimos gydytojus, ambulatorines paslaugas teikiančius sveikatos specialistus. Smurtas labai dažnai yra psichologinis ir, deja, neretai fizinis.
Dabar galiojančiuose teisės aktuose yra akivaizdus disbalansas tarp sveikatos priežiūros specialistų teisių ir pareigų bei pacientų teisių ir pareigų“, – sakė pataisų iniciatorė Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
Po svarstymo Sveikatos reikalų komitete pritarta siūlymui nustatyti, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne asmens sveikatos priežiūros įstaigos patalpose ir (ar) skubiosios medicinos pagalbos paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios medicinos pagalbos padalinio patalpose, pacientų ir (arba) sveikatos priežiūros specialisto saugumo užtikrinimo tikslais gali būti atliekamas vaizdo ir (arba) garso stebėjimas ir (arba) įrašymas.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad gali būti atsisakyta teikti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui arba paslaugos teikimas gali būti nutrauktas, jeigu paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kartu dalyvaujančio kito darbuotojo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, taip pat jeigu pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą ir tai trukdo jam arba kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai tokį elgesį lemia sveikatos būklė arba kai jam teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima tik tuo atveju, kai pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito dalyvaujančio darbuotojo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra.
Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant.
Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisų projektui ir lydimiesiems teisės aktams po svarstymo pritarė 104, prieš balsavo vienas, susilaikė 8 Seimo nariai.