Rajono administracija išplatino pranešimą, kuriuo kaltina vietos šaulius, iškėlus netinkamą vėliavą netinkamoje vietoje. 1944 m. sausio 29 d. sovietų partizanų būrys, vadovaujamas Genriko Zimano ir Jakovo Prennero, išžudė 38 vietos gyventojus. Iš 50 pastatų liko tik 4. Žudikai gyventojus įtarė bendradarbiaujant su naciais.
„Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas, atminties vietų puoselėjimas bei pagerbimas – mūsų pilietinė pareiga. Rajono daugiatautiškumas bei daugiakultūriškumas lemė, kad tokių vietų yra daug, o Šalčininkų rajono savivaldybė, kaip vietinė valdžia, stengiasi pagerbti visus ir išlaikyti politinį, tautinį, istorinį balansą tarp visų gyventojų grupių.
Š. m. sausio 26 d. Šalčininkų 1011-oji šaulių kuopa surengė Kaniūkų kaimo žudynių minėjimą, kuriame šalia valstybinių vėliavų iškėlė raudonai juodą Ukrainos nacionalistinio judėjimo vėliavą, kuri daugumai rajono gyventojų asocijuojasi su Stepano Banderos, Volynės masinių žudynių organizatoriaus bei jo pasekėjų simboliu.
Šios vėliavos buvimas minėjime kelia visuomenės ir vietinės valdžios susirūpinimą bei pasipiktinimą.
Š. m. sausio 30 d. Šalčininkų rajono savivaldybė oficialiu raštu kreipėsi į Šalčininkų 1011-osios šaulių kuopos vadą vrš. Eimantą Tamulyną bei Karaliaus Mindaugo 10-osios šaulių rinktinės vadą mjr. Mindaugą Sakalauską su prašymu paaiškinti, kodėl Kaniūkų kaimo gyventojų žudynių minėjimo metu jų organizacijos buvo iškelta ši vėliava, tačiau iki šiol paaiškinimas nebuvo gautas.
Dar kartą raginame organizacijos vadovus paaiškinti situaciją bei atsiprašyti žuvusiųjų Kaniūkų kaimo gyventojų šeimų bei visos Šalčininkų krašto bendruomenės, kurios jausmai buvo įžeisti iškeliant netinkamą vėliavą netinkamoje vietoje“, – rašoma informacijoje.