Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atmetė nuteistųjų apeliacinius skundus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo vienos informacinių technologijų paslaugas teikiančios įmonės vadovas A. M. ir jo vadovaujama įmonė nuteisti už dokumentų klastojimą bei jų panaudojimą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą, neteisingų duomenų apie pajamas ir turtą teikimą bei kitus nusikaltimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio mėn. nuosprendžiu kaltu pripažintam įmonės vadovui skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams, jos vykdymą atidedant 2 metams, bei 1882 eurų baudą. Nuteistam juridiniam asmeniui – A. M. vadovaujamai įmonei – skirta 56 490 eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir iš nuteistos įmonės valstybės naudai priteisė daugiau kaip 1 mln. 200 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimui.
Sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras.
A. M. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas vienos informacinių technologijų paslaugas teikiančios įmonės direktoriumi, 2006 metais, veikdamas tyčia, pagamino netikrą sutartį, kurioje buvo nurodyti melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad Naujojoje Zelandijoje registruota įmonė teiks paslaugas A. M. vadovaujamai įmonei. Nuo 2011 m. Naujojoje Zelandijoje registruotos įmonės įsipareigojimus perėmė Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė, o nuo 2013 m. – Kanados įmonė. Bylos duomenimis, nė viena įmonė klastotoje sutartyje nurodytų paslaugų bendrovei, kurios direktoriumi buvo A. M., nesuteikė.
Klastodamas šių įmonių neva išrašomas sąskaitas faktūras, A. M. jas įtraukė į savo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, taip sumažindamas įmonės turimus mokėti mokesčius. Teismas nustatė, kad 2006 – 2014 metais, nepagrįstai didinant įmonės sąnaudas ir mokesčių deklaracijose nurodant klaidingus duomenis, buvo neapskaičiuota ir į biudžetą nesumokėta daugiau nei 1 mln. 200 tūkst. eurų mokesčių, taip padarant didelę žalą Lietuvos valstybės biudžetui.
Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti įmonės padarytos žalos atlyginimą valstybės biudžetui, prokuroro nutarimu buvo apribotos teisės naudotis 1 mln. 300 tūkst. eurų įmonės piniginėmis lėšomis.
Prokuratūros informacija