Birželio pabaigoje Elektrėnų savivaldybėje darbo neturėjo lygiai tiek pat žmonių, kiek ir prieš mėnesį – 6,6 proc. Šalčininkai – 9,3 proc., prieš mėnesį buvo 9,8 proc. Širvintos – 8 proc., buvo 7,7 proc., Švenčionys – 8,5 proc., buvo 8,6 proc., Trakai – 8,3 proc., buvo 8,9 proc., Ukmergė – 8,8 proc., buvo 8,9 proc., Vilnius – 7,9 proc., buvo 8,1 proc., Vilniaus rajonas – 7,6 proc., buvo 8 proc. Iš viso apskrityje bedarbių yra 8,1 proc. nuo darbingo amžiaus žmonių skaičiaus.
Birželį Užimtumo tarnyba fiksavo ir darbuotojų paieškos, ir įdarbinimų aktyvumo mažėjimą. Šiltuoju sezonu veiklą intensyvinantys apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, žemės ūkio bei miškininkystės sektoriai aktyviausiai darbuotojų ieškojo balandį ir gegužę. Pirmąjį vasaros mėnesį darbdaviai skelbė darbo pasiūlymų mažiau nei gegužę, mažiau įdarbino darbo ieškančių asmenų.
Stabilią darbo rinką palaiko trys banginiai
Vis dėlto, bendras dirbančiųjų skaičius išliko stabilus ir aukštas. Liepos 1 d. duomenimis, šalyje dirbo 1,47 mln. asmenų – 5,8 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo sektoriuose. „Galima sakyti, tai yra tie trys banginiai, kurie šiuo metu palaiko visos darbo rinkos gyvybingumą“, – pastebėjo Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Darbo neturinčių asmenų skaičius birželį susitraukė 0,8 tūkst. iki 143,7 tūkst., registruotas nedarbas šalyje mažėjo 0,2 proc. punkto iki 8,1 proc. Šiuo metu klientų – 7,3 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu, o registruotas nedarbas mažesnis 0,5 proc. punkto nei prieš metus.
Pirmąjį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 16,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 3,2 tūkst. mažiau nei gegužę. Darbo pasiūlymų mažėjo visuose sektoriuose, išskyrus naujiems mokslo metams besirengiančio švietimo, taip pat žemės ūkio ir miškininkystės bei viešojo valdymo sektorius.
„Birželį fiksuotas darbuotojų paklausos mažėjimas būdingas artėjant vidurvasariui. Įvasarojus mažiau nei prieš vasaros sezono startą ieškoma padavėjų, barmenų, virtuvės pagalbininkų, greitojo maisto ruošėjų, kasininkų, skalbėjų, apsaugos darbuotojų, statybos darbininkų, tačiau suaktyvėja pedagogų paieška. Birželį darbo pasiūlymų mokytojams registruota daugiausiai nuo metų pradžios“, – teigė J. Zemblytė.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, atidėlioti darbo paieškos nereikėtų – darbuotojų samda nėra sustojusi. Daugiau nei gegužę darbo pasiūlymų darbdaviai pateikė gydytojams specialistams, fizioterapeutams, slaugos specialistams, mechanikos inžinieriams. Ūgtelėjo medienos meistrų, medienos apdirbimo staklių operatorių, žemės darbų ir panašių mašinų operatorių, elektromechanikų ir elektromonterių, metalo apdirbimo stalių derintojų, kepėjų ir konditerių paklausa.
Vidutinis atlygis siūlomas ieškant darbuotojų didėjo – ūgtelėjo 31 Eur ir siekė 1312 Eur/mėn. prieš mokesčius. Didžiausias vidutinis bruto darbo užmokestis siūlytas ieškant programinės įrangos kūrėjų (3,3 tūkst. Eur/mėn.), bendrosios praktikos gydytojų (3,1 tūkst.), gydytojų odontologų (3 tūkst.), finansų srities vadovų (3 tūkst.). Mažiausias – vaisių ir daržovių konservuotojams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės darbininkams, apklausų atlikėjams, nekvalifikuotiems pastatų statybos darbininkams (850 Eur/mėn. ir mažiau).