Lietuvos nacionalinis muziejus paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo ieško rangovo galutiniam pietrytinės Gedimino kalno dalies sutvarkymui

0
182

Sklandžiai įvykęs pirkimas leistų jau šį pavasarį pradėti ilgalaikio Gedimino kalno sutvarkymo projekto pirmojo etapo įgyvendinimą. Ilgalaikiai tvarkybos darbai prasidėtų pietrytinėje kalno dalyje, kurios būklė yra sudėtingiausia – pietrytinis šlaitas ir Aukštutinės pilies rūmų liekanos turi avarijos grėsmės požymių. Planuojamų darbų tikslas yra stabilizuoti šlaitą, sutvarkyti lietaus vandens nuvedimo sistemą, įrengti žolinę dangą ir šlaito laistymo sistemą, sutvirtinti Aukštutinės pilies rūmų liekanų mūrą ir pamatus. Bus pradėta tvarkyti dalis pagrindinio tako į Gedimino kalną, kuris lankytojams uždarytas nuo 2017 metų, sutvirtinti ir išryškinti archeologinių tyrimų metu šlaite rasti pilies laikotarpio artefaktai.

Įgyvendinus numatytus darbus būtų galutinai sutvarkytas pietrytinis šlaitas (apimantis apie 5 tūkstančių kvadratinių metrų plotą), sutvirtinti pagrindai dalies pietrytinės gynybinės sienos (80 metrų ilgio atkarpa) ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų (užimantys apie 670 kvadratinių metrų plotą).

Užbaigus šiuos darbus Gedimino kalno lauktų antrasis ilgalaikio sutvarkymo darbų etapas, kuris apimtų likusius netvarkytus šlaitus. Apytikslis jų plotas yra 29 tūkst. kvadratinių metrų.

Gedimino kalnas – stabilus

Šiuo metu Gedimino kalno būklė yra sąlyginai stabili, ji išlieka priklausoma nuo orų sąlygų. Tirpstant sniegui ir artėjant pavasariui dėl vandens kiekio kalno būklė gali pablogėti, tačiau kalne įdiegta ir visą parą veikianti monitoringo sistema leidžia iš anksto pastebėti bet kokius pokyčius. Visuose kalno šlaituose įrengti davikliai fiksuoja grunto pokyčius milimetrų tikslumu.

Muziejus yra sudaręs ilgalaikę avarinių darbų sutartį, kuri leidžia nedelsiant reaguoti į bet kokius Gedimino kalne vykstančius pokyčius.

Ilgalaikis viso kalno stabilumas bus užtikrintas tik pradėjus įgyvendinti rangos darbus pagal galutinio sutvarkymo projektą.