Aštuoni partizanų vadai, atstovavę visiems Lietuvos partizanų daliniams ir susibūrę į Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Šis tekstas, greta 1918 m. vasario 16-osios ir 1990 kovo 11-osios aktų, yra vienas iš trijų atraminių modernios Lietuvos valstybės dokumentų.
„Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijoje įtvirtinti trys esminiai pareiškimai, aktualūs tiek tada, tiek ir dabar. Pirmiausiai, laisvės išsaugojimas – ši Deklaracija simbolizuoja nepalaužiamą įsipareigojimą laisvei ir suverenitetui. Antra – drąsa priešintis ir ginti Vakarų pasaulio vertybes. Trečia – istorinė jėga ir tvirtumas: partizanų Deklaracija atspindi Lietuvos žmonių ryžtą katastrofos akivaizdoje. Tęskime ir ugdykime šiame dokumente įkūnytą pasipriešinimo ir atsparumo dvasią“, – sveikindamas su vasario 16-ąja susirinkusius sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Iškilmingame Deklaracijos paskelbimo minėjime dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos atstovai, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Antanas Matutis, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Radviliškio rajono savivaldybės, kitų institucijų atstovai, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Oro gynybos bataliono, Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono ir Garbės sargybos kuopos kariai, skambėjo Šiaulių Romuvos gimnazijos choro „Bene Notes“, Radviliškio r. Baisiogalos kultūros centro kolektyvų ir solistų atliekamos dainos. Tylos minute pagerbti Deklaracijos signatarai bei visi Lietuvos partizanai, laisvės gynėjai.
1949 m. vasario 2-22 d. Minaičių kaime buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Deklaracija, kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais, sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Partizanų vadų pasirašyta Deklaracija – teisiškai ir politiškai stiprus, pažangias vakarietiškas vertybes – laisvę, demokratiją ir pilietines teises akcentuojantis, aiškią geopolitinę kryptį deklaruojantis dokumentas.
Minint Deklaracijos paskelbimo sukaktį, taip pat pagerbiama ir partizanų vadų, Deklaracijos signatarų – Jono Žemaičio-Vytauto, Aleksandro Grybino-Fausto, Vytauto Gužo-Kardo, Juozo Šibailos-Merainio, Broniaus Liesio-Nakties, Leonardo Grigonio-Užpalio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Petro Bartkaus-Žadgailos drąsa ir auka. Visi aštuoni Deklaracijos signatarai žuvo nesulaukę laisvos ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.
Iš viso sovietų okupacijos metais tremtyje, lageriuose, ir kalėjimuose buvo nužudyta apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų, partizaniniame kare Lietuvoje dalyvavo per 100 tūkstančių Lietuvos sūnų ir dukterų, žuvo ko ne kas penktas partizaninio karo dalyvis – nužudyta 20,5 tūkstančių partizanų ir jų rėmėjų.
KAM informacija