Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas įvertino, kurios sritys reikalauja daugiausiai dėmesio, neatidėliotinų sprendimų, kur reikia imtis aktyvaus vaidmens ar lyderystės valstybės mastu.
„Lietuvos kariuomenė gali užtikrinti mūsų šalies saugumą bei suverenitetą ir priešintis galimai agresijai nuožmiai, tvirtai ir profesionaliai, tačiau įsivertinę esamą situaciją, šiandien matome, kad turime siekti konkrečių tikslų, kaip stiprinti Krašto apsaugą, jos infrastruktūrą, tarptautinius įsipareigojimus, kad mūsų valstybė būtų visapusiškai saugi. Mano tikslas, kad po ketverių metų Lietuvos kariuomenė būtų dar stipresnė, o visuomenės pasitikėjimas krašto apsauga dar labiau išaugtų“, – sako krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Karių tarnybos sąlygų gerinimas
„Mūsų kariuomenė turi išlikti konkurencingas darbdavys“, – teigia krašto apsaugos ministras. Jis įsitikinęs, kad labai svarbu didinti profesinės karo tarnybos patrauklumą, gerinti karių motyvaciją bei jų tarnybos sąlygas. A. Anušauskas pastebi, kad ir Lietuvos žmonių pasitikėjimas savo kariuomene nuolat auga ir visuomenė ją palankiai vertina. „Parengtas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo projektas leis dvigubai didesniam karių skaičiui pretenduoti į kompensacijas išplečiant galimybes kariams gauti padidintas gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidas. Numatoma karių nuomos išlaidų dydžius didinti nuo 180–280 eurų iki 228–440 eurų, atstumą, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, padidinti nuo 120 km iki 200 km į tarnybos vietą ir atgal“, – pabrėžia ministras. Tikimasi, kad pataisas LR Seimas priims pavasario sesijoje ir bus išspręsti dar nuo 2016 m. karių kelti klausimai. 
Sprendimai dėl spartesnio infrastruktūros plėtros vykdymo
Šiandien kariuomenės infrastruktūros vystymas „nespėja“ su Lietuvos kariuomenės plėtros tempais, sąjungininkų poreikiais. Tam, kad infrastruktūros projektai būtų įgyvendinami kokybiškai ir laiku, inicijuotas siekis sukurti infrastruktūros projektų vykdymo kontrolės sistemą. „Spartus Lietuvos kariuomenės personalo skaičiaus didėjimas, į vienetus pristatoma nauja ginkluotė, įranga ir technika, išaugusios karinio rengimo ir priimančiosios šalies paramos teikimo apimtys išryškino esamos Lietuvos kariuomenės infrastruktūros trūkumus“, – tvirtina ministras.
Valstybės kibernetinio atsparumo stiprinimo darbai
Šioje srityje Krašto apsaugos ministerija ėmėsi aktyvaus vaidmens ir lyderystės. Atsižvelgiant į kibernetinių grėsmių sudėtingumą ir vis didėjantį intensyvumą, šis klausimas yra tarp LR Vyriausybės programos prioritetų. Vienas svarbiausių uždavinių – nepatikimų gamintojų eliminavimas iš nacionaliniam saugumui svarbios infrastruktūros. Jau šiandien yra parengtos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios leis užtikrinti, kad vystant 5G infrastruktūrą Lietuvoje bus naudojama tik patikimų gamintojų įranga bei technologijos. Taip pat pradėta Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir Kertinio valstybės telekomunikacijų centro veiklos prioritetų ir resursų peržiūra. Pasak ministro A. Anušausko, valstybės kibernetinio atsparumo stiprinimo darbai padės tinkamai užkardyti kibernetines grėsmes ir prireikus operatyviai reaguoti į kibernetinius incidentus.
Gynybos planavimo proceso peržiūra
„Gynybos planavimo procesas turi būti maksimaliai orientuotas į Lietuvos kariuomenės poreikių tenkinimą“, – teigia ministras. Jau per pirmuosius darbo mėnesius Krašto apsaugos ministerijoje A. Anušauskas inicijavo gynybos planavimo proceso peržiūrą. Lietuvos kariuomenei deleguota atsakomybė savarankiškai spręsti dėl smulkių einamųjų materialinės bazės poreikių, kurie apima apie 40 proc. viso krašto apsaugos sistemos prioritetinio poreikių sąrašo. „Jeigu pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenė galėjo savarankiškai priimti sprendimus dėl einamųjų poreikių už 2 mln. eurų, tai kitais metais ši suma didės iki 11 mln. eurų, o ateityje tolygiai didės kasmet“, – akcentuoja ministras. Pradėti veiksmai padės užtikrinti sklandesnį sprendimų vykdymą ir rezultatų pasiekimą. Įtraukiant plačią karinę ekspertizę ir atsisakant mikro-vadybos strateginiame lygmenyje tikimasi ir geresnės sprendimų kokybės.
Patikslintas LR piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektas
Kaip teigia ministras A. Anušauskas, neginkluotas pilietinis pasipriešinimas išlieka pilkąja zona, o atsižvelgiant į šiuolaikines grėsmes, reikalingas modernus požiūris į pilietinį pasipriešinimą. Todėl patikslintas LR piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektas. Jame siūlomas modelis grįstas trimis elementais: valios ugdymu, atsparumo stiprinimu ir žinių bei įgūdžių suteikimu. Ypač didelis dėmesys skirtas atsparumo priemonių detalizavimui, taip pat gynybos klausimų aktualizavimui švietimo sistemoje. LR piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija turėtų būti priimta LR Seimo 2021 m. rudens sesijoje.
Tęsiamas glaudus bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais ir partneriais. Tarptautinėje gynybos politikoje Lietuva privalo išlaikyti tęstinumą ir išlikti patikima bei solidari sąjungininkė. Tai pabrėžta ir vasario mėnesį vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. O atsižvelgiant į JAV svarbą Lietuvos bei visos Europos saugumui šiai valstybei skirtas ypatingas dėmesys: parengtas atnaujintas priimančiosios šalies paramos paketas, siekiant JAV pajėgoms sudaryti kuo geresnes treniravimosi sąlygas Lietuvoje. Taip pat peržiūrėtas bendradarbiavimo planas kibernetinio saugumo srityje. Dar šiais metais Kaune bus įsteigtas ir pirmuosius projektus įgyvendins Regioninis kibernetinės gynybos centras.
Per pirmąsias 100 ministro darbo dienų įvyko ir 25 krašto apsaugos ministro tarptautiniai susitikimai. Didžioji jų dalis su Lietuvoje reziduojančiais NATO ir ES valstybių ambasadoriais, o su sąjungininkų gynybos ministrais – nuotoliniu būdu. Įvyko ir ministro pirmasis tarptautinis vizitas – apsilankyta Ukrainoje, parodant stiprią Lietuvos paramą šiai valstybei.
KAM informacija