Daugiau nei metus registruotiems neteisėtiems migrantams nuo rugpjūčio 1 d. sudaryta galimybė oficialiai gyventi ir dirbti Lietuvoje. Juos norintys įdarbinti darbdaviai turi gauti tik Užimtumo tarnybos leidimus, tačiau tokių iki šiol išduota vos keli.
Tarnybos specialistai Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenantiems migrantams ir prieglobsčio prašantiems asmenims vietoje pristatė galimybes dirbti mūsų šalyje.
„Savarankiškai vykdyti darbo paieškas jiems yra per sudėtinga. Susitarėme, kad jų integracijos bei socializacijos procesus padėsime spręsti periodiškai organizuodami tokius susitikimus“, – teigė Užimtumo tarybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Bražinskienė.
Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenančių migrantų geografinė kilmė įvairi: Kongo respublika, Kamerūnas, Senegalas, Irakas ir pan. Skirtingos jų ir Lietuvos valstybinės sienos kirtimo priežastys. Specialistų teigiu, siekdami įsidarbinti užsieniečiai susiduria su teisiniais procesais, kalbos, apgyvendinimo, transportavimo, darbo laiko režimo, užmokesčio ir daugybe kitų problemų.
Užimtumo tarnybos portale darbdaviai rugpjūtį pateikė 36 tūkst. darbo skelbimų – 30 proc. daugiau nei liepą
Beveik keturis kartus darbo pasiūlymų skaičius išaugo transporto ir saugojimo srityje, dukart padidėjo švietimo ir vandens tiekimo, nuotekų valymo bei atliekų surinkimo veiklomis užsiimančiose įmonėse, 1,6 karto – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje.
„Šią vasarą fiksuojame kitokią ir neįprastą dinamiką darbo rinkoje. Du mėnesius bangavę darbo paklausos ir pasiūlos rodikliai liepą sulėtėjo, o praėjusį mėnesį – vėl nuosekliai augo. Įmonių veiklai įtaką daro geopolitinė situacija ir energetikos krizė šalyje. Visgi darbo jėgos paklausa šalyje toliau didėja. Reikia suprasti, kad darbdaviams, net ir įvertinus neapibrėžtą ekonominę situaciją, veiklai užtikrinti darbuotojų vis dar trūksta“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Daugiausiai (42,3 proc.) laisvų darbo vietų skirti kvalifikuotiems darbininkams bei mašinų ir įrenginių operatoriams. Šioje grupėje paklausiausi išliko sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, parduotuvių pardavėjai, virėjai, apsaugos darbuotojai, statybininkai, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojai, autobusų ir troleibusų vairuotojai, kepėjai ir konditeriai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai bei siuvėjai.
Specialistams ir įstaigų tarnautojams skirtos laisvos darbo vietos sudarė 15,7 proc. Reklamos ir rinkodaros specialistai (daugiausiai – pardavimo ir logistikos vadybininkai), pagrindinio ir vidurinio bei ikimokyklinio ugdymo mokytojai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, administravimo ir vykdomiesiems sekretoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, buhalteriai, paštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, specialiųjų poreikių mokytojai turėjo geriausias įsidarbinimo galimybes.
Ketvirtadalis (25 proc.) darbo pasiūlymų – nekvalifikuoto darbo ieškantiems biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, krovikams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, pakuotojams (rankomis), prekių krovėjams į lentynas, virtuvės pagalbininkams.