Vakar krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas susitiko su LR Seimo nariais, Akmenės r., Kelmės r., Mažeikių r., Šiaulių r. ir Telšių r. savivaldybių merais bei šių savivaldybių atstovais.
Būtent šiose savivaldybėse Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studija numato kelias svarstytinas ir detaliau vertintinas teritorijas. Studiją Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas.
Susitikimo metu merams detaliai pristatyti kriterijai, pagal kuriuos vertinamas galimos teritorijos naujam poligonui tinkamumas. „Poligonas turėtų būti įkurtas mažai apgyvendintoje, ypač svarbių kultūros paveldo objektų ar gamtos draustinių neturinčioje teritorijoje, kurioje nėra ribojama karinė veikla ir kuri užtikrintų tolygesnį visų Lietuvos kariuomenės dalinių treniravimosi vietų paskirstymą“, – susitikime kalbėjo viceministras, tačiau jis pabrėžė, jog šiuo metu dar nėra apsispręsta nei dėl rajono, nei dėl konkrečios būsimo poligono vietos. “Kitaip tariant – vyksta žvalgytuvės, tuo tarpu dėl konkrečios naujojo poligono vietos būtų apsispręsta tik po išsamių konsultacijų su vietos savivalda, verslu, ūkininkais ir bendruomene“, – akcentavo E. Misiūnas.
Viceministras merams akcentavo ir ekonominę šio valstybei svarbaus projekto naudą. Kaip pavyzdys merams buvo pristatytas karinis poligonas Pabradėje, jo vykdoma veikla, struktūra, administravimas. „Karinių objektų įkūrimas suteikia teigiamą ekonominį impulsą visam regiono vystymuisi ir atneša socialinę – ekonominę naudą: sukuriamos naujos darbo vietos, nes poligone būtų vystoma infrastruktūra, naudą pajustų ir vietos verslas – parduotuvės, kavinės, bendrovės, įvairių paslaugų teikėjai“, – akcentavo viceministras.
Pritardamas viceministrui, Švenčionių r., kuriame yra išsidėstęs Pabradės poligonas, meras Rimantas Klipčius akcentavo nacionalinio saugumo svarbą ir tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, kad karinė veikla duoda postūmį rajono ekonomikai, vietos bendruomenė aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene ir čia dislokuotais sąjungininkų kariais, vystoma daug bendrų projektų tiek socialinėje, tiek aplinkosaugos, tiek kt. srityse.
Būtinybę Lietuvoje steigti naują karinį poligoną, kuris galėtų tenkinti išaugusius karinio rengimo poreikius, sąlygojo Baltijos regione išliekanti sudėtinga geopolitinė situacija, su tuo susijusi Lietuvos kariuomenės plėtra, Lietuvoje dislokuotos NATO pajėgos ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičius. „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama Lietuvos kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“, – pristatyme apie naujojo poligono būtinybę Lietuvos kariuomenei kalbėjo krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas.
Susitikime dalyvavę merai teigė suprantantys nacionalinio saugumo svarbą esant dabartinei geopolitinei situacijai, bet tuo pačiu ir pabrėžė, kad reikia daugiau bendradarbiauti, kalbėtis, turėti daugiau informacijos. Į tai atsakydamas viceministras akcentavo, kad siekdama užtikrinti visų suinteresuotų grupių informuotumą naujo poligono vietos paieškose, Krašto apsaugos ministerija jau ne pirmą kartą rengia tokio pobūdžio susitikimą, kuriame detaliai pristato kriterijus, kuriuos atitikti turėtų ieškoma teritorija.
Spalio 1 d. krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas nuotoliniu būdu buvo susitikęs su Šiaulių regiono plėtros tarybos nariais, kur pristatė galimybes steigti naują poligoną LR teritorijos bendrajame plane rezervuotose teritorijose. Lapkritį, jei leis galimybės, Krašto apsaugos ministerija taip pat planuoja surengti analogiškus pristatymus visų susijusių savivaldybių atstovams, gyventojams, verslininkams, ūkininkams. Planuojami susitikimai savivaldybėse, kurių teritorijos patenka į poligono steigimo galimybių studiją, su seniūnais ar bendruomenių nariais.
Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano sprendiniuose naujojo poligono teritorija numatyta kaip valstybei svarbus projektas. Jame rezervuotos teritorijos yra maksimalaus dydžio, tačiau Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė šias ribas koreguotų po konsultacijų su vietos savivalda.
Šie sprendinius viešino Aplinkos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka, su parengto bendrojo plano sprendiniais visuomenė galėjo susipažinti Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (TPDRIS). Pastabas ir pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių buvo galima teikti Aplinkos ministerijai ir (arba) Bendrojo plano rengėjui iki 2020 m. spalio 5 d.
KAM informacija