Sąrašas buvo sudarytas nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje panaudojant specialią kompiuterio programą. Į jį neįtraukti asmenys, kurie yra atlikę bei atlieka tikrąją karo tarnybą ar dėl sveikatos būklės negali jos atlikti ir tie, kuriems tarnyba atidėta teisės aktų nustatyta tvarka.
„Pradėjome šių metų šaukimo į kariuomenę procedūras, jos prasideda nuo kviečiamų jaunuolių sąrašo sudarymo. Šiemet į prievolininkų sąrašus įtraukiama apie 27 tūkst. jaunuolių, kurie neturi tarnybos atidėjimo pagrindų. Gali būti, kad pagal dabartinę tvarką šaukimo procedūros šiemet vyksta paskutinį kartą. Siekiant nuosekliai didinti privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių bei taip padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo kariuomenės personalo rezervo formavimą, Krašto apsaugos ministerija šiuo metu siekia tobulinti esamą šaukimo tvarką, kad ji atitiktų Lietuvos saugumo poreikius ir užtikrintų tinkamą ginkluotųjų pajėgų pasirengimą šalies gynybai“, – sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Siekiant užtikrinti, kad karo prievolininkų sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebėjo atstovai iš Lietuvos skautijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos.
„Jau nuo 2017 metų teisės aktų nustatyta tvarka vykstantis sąrašų sudarymas tapo įprastu bei pakankamai gerai žinomu jaunimui ir visuomenei kiekvienų metų šaukimo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios akcentu. Patekusieji į sąrašą karo prievolininkai gali pasinaudoti pirmumo teise ir nelaukti kol gaus nurodymus, bet iš anksto savanoriškai pasirinkti, kada ir kuriame dalinyje norėtų atlikti konstitucinę pareigą bei prisidėti prie Lietuvos kariuomenės, o kartu ir prie valstybės, stiprinimo. Tam tereikia susisiekti su karo prievolininką administruojančiu Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padaliniu ir pateikti prašymą“, – sakė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Balčiūno teigimu, svarbu, kad į sąrašą patekusieji karo prievolininkai būtų sąmoningi, nuolat sektų viešai skelbiamą informaciją ir laiku vykdytų jiems duodamus nurodymus. Apie juos karo prievolininkai papildomai bus informuojami el. paštu bei telefonu. Karo prievolininkai į tarnybą bus skiriami tik patikrinus sveikatą ir pripažinus tinkamais tarnybai, likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki tarnybos pradžios.
Atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2024 m. bus šaukiami į karo prievolininkų sąrašą įtraukti tarnybos atidėjimo priežasčių neturintys 2001–2005 m. gimę bei 1998–2000 m. gimę ir 2023 m. studijas baigę jaunuoliai.
Į sąrašus nepatekę, tačiau norintys atlikti tarnybą asmenys nuo 18 iki 38 metų prašymus pildyti gali jau dabar. Pasirinkusiems tarnybą savo noru sudaromos galimybės rinktis tarnybos vietą ir laiką bei gauti maksimalias kaupiamąsias išmokas.
Šiais metais karo prievolininkams taip pat didės bazinės socialinės išmokos (nuo 49 Eur iki 55 Eur). Padidės dienpinigiai (iki 11 Eur), kelionės išlaidos už vieną kelionę Lietuvoje (iki 8,25 Eur), užsienyje (iki 146 Eur) ir tolimos kelionės išlaidos už vieną kelionę (iki 550 Eur). Jau atliekantiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą didės kas mėnesį mokamos išmokos buitinėms išlaidoms (nuo 181,30 Eur iki 253 Eur) ir apie 12 proc. (iki 2574 eur.) – kaupiamoji išmoka, priklausanti nuo kario tarnybos vertinimo rezultatų.
Iš viso 2024 m. į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 845 karo prievolininkus. Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą metinį šaukimo planą, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kariai atliks 18 kariuomenės vienetų. Planuojama, kad daugiausia – apie 770 – būsimųjų karių papildys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną. Pirmieji šių metų karo prievolininkai tarnybą pradės vasario pradžioje, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione, Radviliškyje.
KAM informacija