Želdynų prižiūrėtojai netrukus pradės mieste žolės pjovimo darbus – net ir stokojant lietaus, sostinės vejos jau pasiekė tvarkytiną aukštį. Vilnius šį šienavimo sezoną imasi naujos miesto vejų šienavimo strategijos, kuri darniai susieta su žaliojo miesto politika – tvarkant aplinką bus siekiama atkurti natūralias pievas miesto erdvėse, išsaugoti tokių pievų ekosistemą, rasti balansą tarp tvarkos užtikrinimo ir natūraliai augančių želdinių išsaugojimo.
Ir toliau dėmesys bus skiriamas tam, kad neatsirastų „plikų“ plotų – savivaldybė tęsia pernai pradėtą taikyti praktiką – šienauti tik tada, kai išties reikia, ir tik ten, kur būtina, galvojant ir apie bioįvairovės palaikymą, ir apie žaliųjų zonų apsaugą sausros atveju.
„Kai kalbame apie žaliojo Vilniaus strategiją, tai galvojame apie visus miesto želdinius ir kaip juos tvarkyti, prižiūrėti, sodinti, kad miesto erdvės būtų ne tik tvarkingos, bet ir kiek įmanoma labiau gyvos, žalios, kad būtų atkurti natūralūs žolynai, kur tai įmanoma, surastas savotiškas balansas tarp laukinės gamtos išsaugojimo ir tvarkos. Vejų priežiūra yra neatsiejama šios strategijos dalis – siekiame to balanso ir čia, kad žmonės mieste galėtų džiaugtis ir tvarkinga aplinka, ir gamtos pojūčiu tose pačiose miesto erdvėse, vietoj nuskustų dulkėtų plotų matydami atkurtas žydinčias pievas“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Kaip ir pernai, šienavimo darbai bus planuojami atsižvelgiant į viešųjų želdynų vietą ir naudojimo būdą: ten, kur nėra tiesioginio žmogaus sąlyčio su pieva, bus šienaujama kartą ar du per sezoną (priklausomai nuo oro sąlygų), o teritorijose, kur vaikšto daugiau žmonių, ar juolab ten, kur jie mėgsta leisti laisvalaikį, žolė bus tvarkoma pagal reiklią techninę specifikaciją.
Kuo natūralesnė augmenija bus paliekama šlaituose prie gatvių, pirmiausia – prie greitkelių, taip pat skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose. Rūpinantis bioįvairove, kaip ir praėjusį sezoną vėjui bus leista šiurenti ir pražydusius Neries krantinės šlaitus. Tik šiemet, vykstant aktyviai krantinės rekonstrukcijai ir iš naujo apželdinant šlaitus, dalis jų, matyt, nespės virsti spalvinga pieva, kaip nutiko pernai. Tuomet robotizuota vejapjovė į krantinę pasiųsta tik vasaros žiedynams nubyrėjus.
Reglamentas – centimetrų tikslumu
Pernai sausra Vilniaus miesto savivaldybę birželio viduryje privertė pristabdyti žolės pjovimo darbus. Atnaujintas šienavimas buvo tik nuo liepos 8 d., ir tik ten, kur išties reikėjo – aikštėse, skveruose, kiemuose. Nešienauti šlaitai ir skiriamosios juostos bei vietos, kur žolė buvo išdegusi.
Techninėje specifikacijoje, kurią naudoja Vilniaus miesto savivaldybės žaliųjų plotų prižiūrėtojai – bendrovės „Mano aplinka“, „Stebulė“ ir „VSA Vilnius“, viskas surikiuota centimetrais. Tarkim, numatyta, kad gatvių skiriamąsias juostas ir gatvei priklausančius želdinius tiekėjas turi šienauti, kai žolė pasiekia 5–10 cm aukštį, o žolės aukštis po pjovimo turi būti 3–5 cm. Gatvių šlaitai turi būti šienaujami, kai žolė pasiekusi 15–20 cm aukštį, o nupjovus žolės aukštis turi būti 5–7 cm. Pirmasis gatvių šlaitų šienavimas turi prasidėti birželio mėnesio 3-ią – 4-ą savaitę (nužydėjus augalams), o vejų ir šlaitų kiemuose šienavimus būtina atlikti, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 5–10 cm aukštį. Žolės aukštis po pjovimo turi būti 3–5 cm. Neužstatytų teritorijų šienavimas turi būti atliekamas pagal poreikį, bet ne mažiau kaip 2 kartus per sezoną – iki birželio 15 d. pirmąkart ir iki rugpjūčio 15 d. antrąkart.
Vis dėlto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius pažymi, jog pernai pradėjus koreguoti miesto šienavimo strategiją, su paslaugos teikėjais susitarta, kad šie skaičiai yra orientaciniai, o žolė po pjovimo turi būti maksimaliai aukšta, kiek tai leidžia specifikacija.
Spręsti, kokią nori matyti savo kiemo veją, gali ir daugiabučių gyventojai. „Tikrai nėra taip, kad rangovai, reikia ar nereikia, skuba „skusti“ žolę, kad užsidirbtų sutarties pinigus. Mūsų sutartyje apmokėjimas nėra skaičiuojamas pagal pjovimų skaičių. Kriterijus yra kokybiškas darbas ir geras rezultatas – tai, kiek kartų žolę teks pjauti, juk labai priklauso ir nuo drėgmės gausos. Tad jei daugiabučių gyventojai, pabrėžiu – jų dauguma, o ne vienas, nuspręs, kad po langais nori aukštesnės pievos, nei nurodyta techninėje specifikacijoje, tereikia informuoti savivaldybę ir į tai bus atsižvelgta“, – patikino G. Runovičius.
