Atsakant į šį klausimą dabartinėmis sąlygomis, pirmiausia turime atsakyti į klausimą apie palūkanų normą: kiekgi pakils palūkanų normos lygis? Nuo jo lygio, augimo ir infliacijos lygio atkūrimo priklauso ekonomikos nuosmukis. Niekas tiksliai negali atsakyti, tačiau dauguma ekonomistų teigia, kad palūkanų normos ir toliau didės 2022 m. ir net 2023 m. Turime suprasti, kad aukštesnė palūkanų norma rinkoje išliks tol, kol ECB suvaldys vidutinę infliaciją iki nustatytos 2 proc. ribos. Kaip jau buvo deklaruota ECB, palūkanų normą ir toliau planuojama didinti, siekiant sumažinti paklausą ir apsisaugoti nuo gilios recesijos. Tačiau galima drąsiai sakyti, kad palūkanų normos augimas nukreips ir ateities tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje 3–5, o gal ir 10 metų laikotarpiui.
Taigi dabar galima grįžti prie pirminio klausimo apie pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje palūkanų normai kylant. Remiantis tradicine teorija, kylanti palūkanų norma mažina nekilnojamojo turto paklausą. Kadangi nekilnojamojo turto rinka vėluoja greitai reaguoti į paklausos mažėjimą, rinkoje atsiras didesnė nekilnojamojo turto pasiūla, kol bus pabaigta jau pradėtų objektų statyba. Reaguodami į neapibrėžtumą dalis pirkėjų priims sprendimą įsigyti mažesnį, senesnį būstą arba visai nebus finansiškai pajėgūs prisiimti neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų. Taip pat dėl vartotojų finansinio nestabilumo mažės kreditų išdavimas. Bankai gali ryžtingai reaguoti ir, padidėjus neapibrėžtumui, griežtinti paskolų išdavimą. Kai palūkanų normos kyla, dalis gyventojų rinksis nuomą, nes paklausa nekilnojamajam turtui išlieka. Dėl to nuomos rinka galėtų sulaukti augančios paklausos.
Didėjantis neapibrėžtumas dėl paklausos ar finansavimo gali paskatinti nekilnojamojo turto vystytojus atidėti naujų statybų planus, kol paklausa taps labiau nuspėjama. Taigi nekilnojamojo turto rinkos reakcija į susiklosčiusią situaciją priklauso nuo pardavėjų ir pirkėjų finansinio stabilumo ir atsparumo (pasiūlos ir paklausos dėsnis). Mažėjant paklausai, rinkoje atsiras didesnis siūlomų objektų skaičius. Tikėtis, kad kainos kris, pvz., 20 proc., kai sąnaudos vis dar auga, negalime. Aukštos infliacijos sąlygomis vystytojui daryti tokio dydžio kainų mažinimą finansiškai neprasminga ir net nuostolinga. Manytina, kad šiame etape vystytojai savo maržos sąskaita minimaliai koreguos parduodamų nekilnojamojo turto objektų galutinę kainą, atsižvelgdami į rinkoje vykstančius pokyčius ir tik tam, kad prisitaikytų prie situacijos. Kiek ilgai šis procesas tęsis, priklauso nuo lygio, kuriame palūkanų norma sustos augusi. Be to, tendencijos priklauso nuo recesijos gilumo. Gyventojų perkamosios galios sumažėjimas padės sustabdyti nekilnojamojo turto kainų augimą ir ją šiek tiek pakoreguoti.
Tekstą parengė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) docentė, Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentė Viktorija Cohen.