Prestižiniame mokslo žurnale „Scientific Reports“ paskelbtas Vilniaus universiteto (VU) ir Gamtos tyrimų centro mokslininkų atliktas mokslinis tyrimas apie holoceno epochos augalijos vystymosi dėsningumus Pietų Lietuvoje (angl. „Holocene Vegetation Patterns in Southern Lithuania Indicate Astronomical Forcing on the Millennial and Centennial Time Scale“). Šiame tyrime atskleidžiama, kaip vyko klimato evoliucija dabartinėje Lietuvos teritorijoje per paskutinius 11 tūkstančių metų.
Šešių mokslininkų komanda atliko Čepkelių raiste išgręžto kerno žiedadulkių sudėties skaitmenines analizes, kurios buvo panaudotos rekonstruojant praeities klimato pokyčius. Šis metodas buvo pasirinktas neatsitiktinai.
Nuosėdinės uolienos yra unikalus visų pasaulyje vykusių procesų įrašas, kuris atspindi fizinę, cheminę ir biologinę mūsų planetos evoliuciją. Ypač daug informacijos suteikia organizmų liekanos arba fosilijos, nes jos nurodo praeities floros ir faunos sudėtį. Organizmai dėl ilgalaikės evoliucijos yra gerai prisitaikę prie labai apibrėžtų aplinkos sąlygų, todėl nustačius šiuolaikinių jų palikuonių klimatinės tolerancijos ribas buvo galima įgyvendinti ilgalaikes klimato rekonstrukcijas.
Rekonstravus praeities klimato pokyčius nustatyta, kad įvykus globaliam nuledėjimui oro temperatūra Lietuvos teritorijoje greitai kilo ir pasiekė maksimalias reikšmes vadinamojo „holoceno terminio maksimumo“ laikotarpiu. Šis laikotarpis mūsų šalies teritorijoje tęsėsi nuo 8 iki apytiksliai 4 tūkstančių metų prieš dabartį – Lietuvoje temperatūra ir tuometinė augalija buvo panašios į šiuo metu esančias Pietų Lenkijoje ar Vengrijoje. Vėlesniu laikotarpiu ir iki vėlyvųjų viduramžių nustatytas temperatūros žemėjimas ir lėtas klimato perėjimas į būsimą ledynmetį.
Pabrėžiama, kad šis ilgalaikis klimato dėsningumas yra ne vienintelis. Trumpesniais laikotarpiais stebimi šimtmečių ir tūkstantmečių trukmės ciklai, kurie yra siejami su ilgalaikiais Saulės aktyvumo pokyčiais ir globalios vandenynų bei atmosferos sistemos orbitiniais sužadinimais. Nors artimiausius šimtmečius keičiantis pasaulio klimatui didžiausią reikšmę turės žmonijos sukeltas klimato karštėjimas, natūraliai stebimi cikliškumai irgi turės didelę įtaką, ypač mūsų vidutinėse platumose.
Tyrimo autoriai: vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Andrej Spiridonov (VU ir GTC), asistentas dr. Lauras Balakauskas (VU), dokt. Robertas Stankevič (VU), dr. Gražyna Kluczynska (GTC), dokt. Laura Gedminienė (GTC), vyr. mokslo darbuotoja dr. Miglė Stančikaitė (GTC).
Tyrimas atliktas LMT projekto „Saulės spinduliuotės ciklų ir okeaninių įvykių įtaka augalijos dinamikai poledynmečiu“ lėšomis.