Įstatymo projektu numatoma įpareigoti kredito įstaigą, prieš sudarant paskolos sutartį, pateikti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma.
„Praktika rodo, jog Lietuvoje neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis ir beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis – taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliama paskolų gavėjams. Mūsų siekis – užtikrinti patogesnes paslaugas žmonėms sukuriant realias galimybes pasirinkti tinkamiausią alternatyvą perkant nekilnojamąjį turtą“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Remiantis Lietuvos banko analizės duomenimis, 2023 m. vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 proc.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad, jeigu finansų įstaiga negalės pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, tokiu atveju ji privalės pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent penkerių metų laikotarpiu.
Įpareigojimas atsirastų toms finansų įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų – rinkos dalyviams, pajėgiems apsidrausti nuo su produktu susijusios finansinės rizikos rinkoje.
Taip pat siūloma įpareigoti kredito davėjus pateikti nuorodas į Lietuvos banko interneto svetainėje viešai skelbiamus duomenis apie kredito sutartims taikomą vidutinę kredito palūkanų normą, bendrą kredito kainą ir bendro pobūdžio informaciją apie kredito refinansavimą.
Taip kredito gavėjai bus skatinami domėtis pagal jų sudarytas kredito sutartis taikomos maržos sumažinimo arba turimo kredito refinansavimo galimybėmis.
Planuojama įstatymo projektą pateikti svarstyti Seimui pavasario sesijoje. Numatomas siūlomo pakeitimo įsigaliojimo terminas – 2025 m. gegužės 1 d.