Vieta, vieta ir dar kartą vieta – taip dažnai įvardijami esminiai būsto pasirinkimo kriterijai. Ir, žinoma, kaina. Nors kaina ir vieta mieste išlieka dominuojančiais kriterijai renkantis būstą, tačiau jų svarba skiriasi Vilniuje ir Kaune, rodo nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymo įmonės „Citus“ atlikta apklausa. Kiti, itin svarbūs kriterijai, darantys įtaką priimant sprendimą pirkti būstą, taip pat atskleidžia vilniečių ir kauniečių pasirinkimo skirtumus.
Tyrime visų respondentų buvo pasiteirauta, kas jiems svarbiausia renkantis būstą. Kainą, kaip svarbiausią veiksnį, nurodė 89 proc. atsakiusiųjų. Ne ką mažiau žmonių – 86 proc. – akcentavo namo vietą mieste; taip pat statybos darbų kokybę (80 proc.).
Tuo tarpu vieta mieste vilniečiams yra daug svarbesnė nei kauniečiams: sostinėje šį kriterijų nurodė 88 proc. respondentų, Kaune – 77 proc. „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis dėl tokių apklausos rezultatų nenustebo. Vilniaus gyventojai, planuojantys įsigyti būstą, žino, jog nebenori po darbo ilgų valandų leisti spūstyse, dirbti taksistais vežiodami vaikus į mokyklas ar darželius, taigi, prioritetą teikia gyvenimui arčiau miesto centro ar vietose, kur gerai išvystyta infrastruktūra. Tuo tarpu Kauno gyventojai didesnę reikšmę skiria būsto atstumui iki jiems svarbiausių objektų – švietimo ir medicinos įstaigų, prekybos ir pramogų vietų.
Vietos svarbą laikinosios sostinės gyventojai kompensuoja didesnius reikalavimus keldami infrastruktūrai – darželiams, mokykloms, prekybos centrams šalia namų. Kauniečių pasirinkimų sąraše ji užima 6–ąją vietą (55 proc.), o Vilniaus gyventojų – 9–tąją (49 proc.).
„Kaune svarbiausi objektai yra santykinai arti centro, todėl laikas, sugaištamas kelionėms – gerokai trumpesnis ir žmonėms lokacija nėra tokia svarbi kaip vilniečiams. Be to, Kaunas vis dar sunkiai pralenkiamas individualiųjų namų segmente, todėl ten žmonės daugiau galvoja, kokį plotą gali įsigyti už tam tikrą sumą bei yra jautresni kainai“, – komentuoja Š. Tarutis.
Įdomus aspektas: kauniečiai, nors ir mažiau jautrūs būsto kainai, reikšmingai daugiau dėmesio skiria finansavimo sąlygoms – pradinio įnašo dydžiui, įmokų skaidymui ir pan. „Citus“ Investicijų ir analizės vadovas tai aiškina skirtingais mokėjimo įpročiais: vilniečiais daug rečiau nei Kauno gyventojai būstą įsigyja už grynuosius pinigus, santaupas ir ima būsto paskolą, todėl, aiškina jis, sostinėje šie aspektai yra mažiau svarbūs.
Kitas kriterijus, buto įrengimo lygis (su pilna apdaila ar be apdailos) – svarbesnis Kauno pirkėjams (41 proc.) negu perkantiems sostinėje (32 proc.). Š. Tarutis šį skirtumą sieja su Kaune svarbesnėmis finansinėmis įsigijimo sąlygomis ir jautrumu kainai: būstui su pilna apdaila reikalingas mažesnis pradinis įnašas, o įsirengiant patiems tikimasi mažesnės bendros būsto kainos.
Abiejų didmiesčių gyventojams, įsigyjantiems būstą, ketvirtoje prioritetų vietoje galimybė po darbo valandų patogiai pasistatyti automobilį (Vilniuje – 65, Kaune – 70 proc.), po jų seka būsto eksploatacijos kaštai ir energinė klasė (Vilniuje – 54, Kaune – 57 proc.),
Eksploatacijos kaštų svarba turtėtų dar labiau sumažėti dėl didėjančio pastatų energinio efektyvumo, kuris lemia santykinai mažas išlaidas lyginant su automobilio stovėjimo vietos kaina: nuomos ar įsigijimo bendrame būsto biudžete. Šiuo metu visi naujai projektuojami gyvenamieji namai turi atitikti ne žemesnę nei A+ energinę klasę, o nuo 2021–ųjų šis reikalavimas pasieks aukščiausią tašką – bus privalu projektuoti tik A++ klasės namus. Todėl energinis efektyvumas, taigi ir išlaikymo kaštai taps vis mažiau aktualus klausimas. Bent jau naujų namų pirkėjų tarpe.
Ateityje automobilio stovėjimo vietos kaina turėtų išaugti dėl besikeičiančių gyvenimo būdo pokyčių didžiuosiuose miestuose – automobilių dalijimosi paslaugos populiarėjimas, projektų koncentracija arčiau miesto centro – ribotas sklypas, brangus požeminių vietų įrengimas, mažesnis poreikis nuosavam transportui dėl patogaus visuomeninio susisiekimo, brangsta automobilių statymas Senamiestyje.
Su parkavimo galimybėmis – situacija keblesnė. Iš vienos pusės, sostinei vis garsiau kalbant apie įvažiavimo į Senamiestį ir stovėjimo jame apribojimus, bei gerokai šoktelėjusias parkavimo kainas, miestiečiai su tuo ima apsiprasti. Iš kitos pusės, miestas tankėja, automobilių skaičius auga, todėl pati parkavimo problema auga. Šie veiksniai daro įtaką automobilių stovėjimo kainos augimui. O ją išspręsti ilgainiui turėtų plėtojamos esamos bei vis naujos dalijimosi, darnaus judumo galimybės.