Prasidėjus antrajai koronaviruso pandemijos bangai darbo rinka vėl sureagavo. Jei vasaros pabaigoje – rudens pradžioje bedarbių skaičius beveik nebekito, tai spalio mėnesį stebimas kur kas reikšmingesnis neigimas pokytis.
Vilniaus mieste darbo neturi 13,2 proc. nuo visų darbingo amžiaus žmonių, spalio pradžioje buvo 12,3 proc., o rugsėjo pradžioje – 12 proc.
Vilniaus rajono analogiški rodikliai: 13,8 proc.; 13,1 proc.; ir 13,1 proc.
Šalčininkų rajono: 16,3 proc.; 15,1 proc.;14,6 proc.
Širvintų rajono: 17,4 proc.; 16,4 proc.; 16,2 proc.
Švenčionių rajono: 11,5 proc.; 10,7 proc.; 11 proc.
Trakų savivaldybėje: 13,4 proc.; 12,6 proc.; 12,4 proc.
Elektrėnų savivaldybėje: 13,3 proc.; 12,4 proc.; 11,8 proc.
Ukmergės rajone: 20 proc.; 19,2 proc.; 19 proc.
Šiuo metu kaip ir prieš mėnesį didžiausias nedarbo lygis Lazdijų rajone – 23,4 proc.
Pastarąjį mėnesį mažėjo darbo pasiūlymų virėjams, padavėjams, barmenams, nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio darbininkams, miškų ūkio darbininkams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, kitur nepriskirtiems statybininkams montuotojams, nekvalifikuotiems inžinerinių statinių statybos darbininkams, buhalteriams.
Lygiai prieš metus darbo neturėjo 7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, o tai beveik dvigubai mažiau nei šiandien.