3 iš 5 lietuvių apie investavimą žino per mažai: kokie svarbiausi jo principai

0
201

Žvelgiant iš dabartinės aukštos infliacijos ir nepastovumo finansų rinkose situacijos, kalbos apie investavimą gali atrodyti ne itin patrauklios. Vis dėlto investavimas į vertybinius popierius yra vienas iš būdų, galinčių padėti apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau 60 proc. lietuvių apie investavimą sako žinantys nepakankamai, tad jie praranda galimybę tinkamai įdarbinti savo pinigus.

Kaip rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, tvirtai investavimo pasaulyje jaučiasi maždaug 1 iš 10 lietuvių − 8 proc. gyventojų apie investavimą jaučiasi žinantys pakankamai, o 1 proc. apklaustųjų teigia nuolat tuo besidomintys ir apie investavimą žinantys labai daug.

Šiek tiek apie investavimą nusimanančiais save vadina 31 proc. gyventojų, 45 proc. teigia apie investavimą žinantys nepakankamai ir tuo besidomintys mažai. Tuo metu 15 proc. lietuvių apie investavimą nežino beveik nieko ir tuo nesidomi, rodo tyrimo rezultatai.

Trys esminiai investavimo principai

Tiesa ta, kad norint investuoti į vertybinius popierius, nereikia turėti ekonomikos magistro laipsnio ir kasdien skirti daug laiko finansų rinkų analizei. Tad kokius esminius investavimo principus verta žinoti kiekvienam ir kas gali tapti atspirtimi pradėti investuoti savo pinigus?

Ilgalaikiškumas. Pradėkime nuo svarbaus dalyko – investavimo laikotarpio. Nuo metų pradžios finansų rinkose stebimos kainų mažėjimo tendencijos. Tokiomis aplinkybėmis investavimą matyti kaip būdą didinti santaupų atsparumą infliacijai – sudėtinga. Vis dėlto, investavimas yra ilgalaikis procesas. Ir čia kalbame apie dešimtį ar kelias dešimtis metų, nes istoriniai duomenys rodo, kad per ilgą laikotarpį kapitalo rinkos yra linkusios augti ir atnešti apčiuopiamos teigiamos grąžos.

Šią tendenciją galima įžvelgti ir trumpesniuoju laikotarpiu. Štai, pavyzdžiui, net ir nuo metų pradžios smuktelėjusių „S&P 500“ ar „Dow Jones Industrial Average“ indeksų vertė yra didesnė nei 2020 m. pradžioje, kai per pasaulį nusirito pirmoji koronaviruso banga.

Nuoseklumas. Patyrę investuotojai patvirtins – pamatę didesnes ar mažesnes korekcijas vertybinių popierių rinkoje, jie nepuola daryti staigių veiksmų. Dažniausiai tie, kurie turi įprotį investuoti periodiškai, pavyzdžiui, kartą per mėnesį, jie taip elgiasi ir toliau. Periodinio investavimo praktika padeda mažinti riziką − investuodami reguliariai būsite užtikrinti, kad nenusipirksite vienos ar kitos investicinės priemonės aukščiausiame jos kainos taške.

Beje, čia svarbu paneigti vieną mitą, kad investavimui reikalingos didžiulės sumos. Pasirinkus investicinius fondus, pradėti investuoti galima nors ir nuo vieno euro. Tiesa, paprastai rekomenduojama investuoti suma turėtų svyruoti tarp 10–20 proc. nuo kas mėnesį gaunamų pajamų. Tai leistų pasiekti investavimo tikslus ilguoju laikotarpiu.

Diversifikavimas. Rizikos valdymas – dar vienas itin svarbus investavimo principas. Tai padaryti pirmiausia padės investicijų išskaidymas, kitaip dar vadinamas investicijų portfelio diversifikavimu. Skirtingos investavimo priemonės pasižymi skirtingu rizikos lygiu.

Pasirinkus rizikingesnes priemones, tikėtina ir didesnė grąža, tačiau išauga ir rizika investiciją prarasti. Be to, investuoti tik į vieną turto klasę nebūtų išmintinga. Todėl dalį savo investicinio portfelio verta nukreipti į akcijas, dalį – į obligacijas ar kitas turto klases. Arba (o tai pradedančiajam visai pravartu) nukreipti savo lėšas į investicinius fondus, kurie patys investuoja į įvairias turto klases ir taip dar labiau išskaido riziką.