Aktyviausiai šių metų antrąjį ketvirtį bankai skolino su NT dirbančioms įmonėms

0
33

Pirmąjį pusmetį Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai sprendė infliacijos ir geopolitinių veiksnių poveikio ekonomikai, tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, kibernetinio saugumo iššūkius. Nepaisant to, jie aktyviai skolino gyventojams ir verslui, iš šios veiklos gavo daugiausia pajamų.

„Bankai yra tinkamai pasirengę atremti netikėtumus, atsakingai vertina padėtį, o matydami su ekonomikos neapibrėžtumu susijusią riziką, turėtų toliau stiprinti kapitalą. Taip pat yra svarbu atidžiai stebėti paskolų kokybę“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Reikšmingą poveikį bankų sektoriaus rezultatams (turto, indėlių ir kitiems rodikliams) turėjo Revolut grupės įmonių reorganizacija ir konsolidacija. Tai buvo vienkartinis veiksnys, tad toliau pateikiami duomenys pašalinus minėtą poveikį.

Bankų pelnas sudarė 183,9 mln. Eur – tai 30,8 mln. Eur, arba penktadaliu, daugiau negu praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 3 rinkos dalyviai. Grynųjų palūkanų pajamos per metus padidėjo 61,4 mln. Eur, arba 24,3 proc., o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 12,7 mln. Eur, arba 10,6 proc.

Bendras paskolų portfelis per ketvirtį išaugo 854 mln. Eur (3,7 %) – iki 24,2 mlrd. Eur. Per metus suteiktos paskolos padidėjo 3,7 mlrd. Eur, arba 18,3 proc. Paskolų portfelio kokybė iš esmės nepakito. Įmonių neveiksnių (vadinamųjų blogų) paskolų dalis sumažėjo 0,2 proc. punkto – iki 1,7 proc., namų ūkių – padidėjo 0,1 proc. punkto – iki 1,0 proc.

Paskolos gyventojams per ketvirtį išaugo 469 mln. Eur (3,8 %) – iki 12,9 mlrd. Eur (per metus – beveik 1,5 mlrd. Eur, arba 12,7%). Būsto paskolų portfelis per ketvirtį padidėjo 307 mln. Eur (3,0 %) – iki 10,4 mlrd. Eur, o vartojimo paskolų portfelis – 116 mln. Eur (10,2 %) – iki 1,2 mlrd. Eur (per metus – atitinkamai 1,1 mlrd., arba 12,7 %, ir 280 mln. Eur, arba 29,1 %).

Paskolų verslui taip pat suteikta daugiau, metinis portfelio augimas sudarė beveik 1,9 mlrd. Eur, arba 23,3 proc., tačiau ketvirčio augimo tempas buvo mažiausiais per metus: minimu laikotarpiu portfelis padidėjo 295 mln. Eur (3,1 %) – iki 10 mlrd. Eur. Aktyviausiai šių metų antrąjį ketvirtį skolinta įmonėms, veikiančioms nekilnojamojo turto operacijų ir statybos bei apdirbamosios gamybos sektoriuose.

Gyventojų indėlių bankuose per ketvirtį padidėjo 356 mln. Eur (1,8 %). O įmonių indėlių dėl lėšų poreikio apyvartinėms reikmėms (tam įtakos turėjo infliacijos poveikis) ir investicijoms per ketvirtį sumažėjo 227 mln. Eur (2,4 %). Tai lėmė, kad bendras rezultatas buvo neigiamas, – indėlių per ketvirtį sumažėjo 0,1 mlrd. Eur, arba 0,3 proc.

Visi bankai vykdė veiklos riziką ribojančius reikalavimus, bankų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau buvo aukštas – sudarė 21,3 proc. (normatyvas – 8 %), o padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis – 348 proc. (minimalus reikalavimas – 100 %).

Prieš bankus užfiksuotos dvi kibernetinių atakų bangos, nustatyta ir pavienių incidentų. Dažniausiai taikytas atakų tipas – paskirstyta paslaugos trikdymo ataka (DDOS), kurios metu bankų sistemas bandoma apkrauti netikromis užklausomis. Nors trumpalaikių paslaugų sutrikdymų visiškai išvengti nepavyko, bankai operatyviai atkūrė paslaugų prieinamumą.

Šiuo metu Lietuvoje banko ar specializuoto banko licencijas turi 13 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikia 6 bankai. Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja dar dvi paraiškas gauti specializuoto banko licenciją.

Lietuvos banko informacija