Viešojoje erdvėje diskutuojama, kuris kandidatas būtų geriau rytų kaimynams. Kol kas daugeliui nesuprantama, kodėl dar kartą nekandidatuoja dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, o publikacijos šia tema iliustruojamos Vilniaus vaizdais, kuriuose dar ant Žaliojo tilto puikuojasi ir seniai nukelti sovietiniai simboliai, sostinės gyventojų praminti „balvonais“.
Komentatoriai svarsto, kas geriau ar ištuštėjusi ir prasiskolinusi Lietuva, ar vis dėlto tokia santvarka, kokia jų šalyje.
Yra teigiančių, jog Vilnius anksčiau ar vėliau atiteks Baltarusijai, nieko dėl to net nedarius, nes nebeliks šiame mieste lietuvių, kurie išsivažinėja po turtingesnes Europos Sąjungos šalis. O jų darbo vietas jau ir taip vis intensyviau ir sėkmingai užima tie patys baltarusiai.
Kontrargumentuojant traukiama korta, verčianti kai kuriuos pritilti: Lietuvos provakarietiško kelio šalininkai klausia – kam Baltarusijos vergams reikalingas laisvas miestas Vilnius.
Baltarusiai vergai ar vis dėlto?
Čia pat gausu informacijos, jog padangų keitimas šį pavasarį Baltarusijos servisuose nuo 1,5 Eur; šaligatvių trinkelių klojimas – nuo 4 iki 7 Eur už kv/m; šaligatvių bortų įrengimas nuo 1,5 Eur už bėginį metrą; patalpų valymas po statybos darbų – nuo 0,5 Eur už kv/m.
Už tokias kainas Lietuvoje paslaugų teikėjai jas teikdavo tik maždaug prieš 15 metu.
„Vilnijos naujienos“ 2018 gruodžio 25 d.: Pateikia itin pesimistines prognozes
Vos 30 km nuo Vilniaus iki Baltarusijos, o šis Lietuvos miestas kaimyninės šalies ekonomistams atrodo kaip iš kosmoso. Vietos žiniasklaidoje vis dažnesnės publikacijos apie baltarusių atsilikimą – paskutinės prognozės skelbia, jog pagal dabartinius ritinių ES šalių ir kaimynų iš rytų ekonomikos raidos rodiklius, pragyvenimo lygis teoriškai suvienodėti gali maždaug po 250 metų.
Kiek anksčiau rašėme, jog Baltarusija siekia lygiuotis į vidurio ir rytų Europos sąjungos narių vystymąsi. Siekiamybe laikomos Čekija, Slovakija, Lietuva, Lenkija, Latvija. Baltarusiai ekonomistai buvo suskaičiavę, jog norint pasivyti Lenkiją, kuri truputi geriau atrodo nei paskutinėje vietoje esanti Latvija, prireiks maždaug 28-erių metų. Ir tai padaryti pavyktų tik tokiu atveju, jei Baltarusijos ekonomika augtu po 7 proc. per metus, o Lenkijos stagnuotų.
Prieš kelias dienas pateiktas dar liūdnesnis vaizdas. Skelbiama, jog esant tokiam vidaus augimui, koks yra šiuo metu, o tikėtina ir išliks ilgus metus ateityje, baltarusiams iki lenkų pavijimo neužteks ir 200 metų.
Baltarusijos ekonomika 2019 metais, Pasaulio banko ekspertų įsitikinimu, augs maždaug 2,5 – 2,7 proc., o pagal dabartinę finansų struktūrą, toks rezultatas – bene aukščiausias įmanomas ir ateityje jis neva tik mažės.
