Bene labiausiai nedarbo lygis išaugo Širvintų rajone – iki pertvarkos jis siekė apie 8,5 proc, o paskutiniai duomenys rodo, jog šiuo metu bedarbių beveik padvigubėjo (buvo apie 800, dabar beveik pusantro tūkst.)
Švenčionyse buvo 1300, šiuo metu beveik 400-tais daugiau. Šalčininkuose buvo 1600, dabar beveik 700-tais daugiau. Ukmergėje bedarbių skaičius padidėjo daugiau nei trimis šimtais. Trakų ir Elektrėnų savivaldybėse bendrai bedarbių padaugėjo pusę tūkst. Tuo tarpu Vilniaus mieste ir rajone bendrai nuo 38 tūkst. sumažėjo iki 26 tūkst.
Iki darbo biržos virsmo Užimtumo tarnyba Vilniuje fiksuotas 7,3 proc. nedarbas; Trakuose ir Elektrėnuose – 5,8 proc.; Vilniaus rajono savivaldybėje – 8,4 proc.; Šalčininkų rajono savivaldybėje – 8 proc.; Širvintų rajono savivaldybėje – 8,4 proc.; Švenčionių – 9 proc.; Ukmergės rajono savivaldybėje 9,4 proc.
Šiuo metu didžiausia darbo neturinčių gyventojų dalis – Lazdijų, Kelmės ir Zarasų rajonų savivaldybėse, mažiausia – Neringoje, Kretingoje ir Klaipėdos rajone.
Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų analizė rodo, kad 2018 m. labiausiai trūko elektros inžinerijos technikų, mėsininkų ir žuvų išdarinėtojų. Taip pat trūko gamybos mašinų ir įrenginių operatorių maisto bei metalo pramonėje. Darbo rinkoje jaučiamas statybos sektoriaus darbuotojų (darbininkų izoliuotojų, elektrikų, betonuotojų, statybininkų, mūrininkų, tinkuotojų) stygius. Pastaruoju metu vis labiau trūksta ne tik darbininkiškų profesijų, bet ir specialistų: elektros inžinerijos technikų, elektromechanikų ir elektromonterių, ikimokyklinio ugdymo mokytojų. Beveik 55 proc. visų darbo pasiūlymų – kvalifikuotiems specialistams, augo statybos darbininkų poreikis. Didžiausias darbdavys – paslaugų sektorius.